Dainius Ščiuka. Asmeninio archyvo nuotraukos, fotografo portreto nuotr. – Domantas Pavojus.
Akylesni, nuo vasariškų karščių neaptingę SwO skaitytojai turbūt pastebėjo, kad dienos kadrai, kuriais kas dieną pastarąjį mėnesį dalinomės savo facebook puslapyje, yra sukurti to paties fotografo. Mėnuo su fotografu prabėgo greitai, – atėjo metas daugiau sužinoti apie žmogų, slypintį už kameros. Susipažinkite – Dainius Ščiuka kalbasi su SwO:
Kur tavo namai?
Kuomet grįžtu į Kauną po beveik metų nebuvimo ir einu laisvės alėja, man galvoje skamba Franko Sinatros daina „My kind of town”. Pasiilgstu šio miesto, nežinau kodėl, turbūt, kad namai.
Papasakok, kur mokaisi fotografijos.
Jei kalbame apie formalų ugdymą, fotografijos mokausi universitete Anglijoje – tai University of Portsmouth. O kalbant apie neformalų ugdymą, mokausi jos labai įvairiais būdais: stengiuosi būti kuo labiau savikritiškas, bet vertinti savo darbus ypač sunku, tad ir su kolegomis dalinamės darbais ir vienas kitą kritikuojam. Ir, žinoma, interneto platybės yra apkrautos naudinga informacija, iki kurios reikia išmokti prieiti ir surasti. Na ir, aišku, praktika ir dar kartą praktika.
Koks drabužių, o koks nuotraukų stilius tau artimiausias?
Aš nemoku apibūdinti savo apsirengimo stiliaus, reikėtų paklausti žmonių, kurie mane mato iš šalies. O dėl nuotraukų, man atrodo, kad „less is more“ (mažiau yra daugiau, – red. past.). Tai, tikiuosi, šiek tiek apibūdina mano mąstymą.
Papasakok apie savo draugystę su fotošopu! Kokie įrankiai ir efektai mėgstamiausi, o kas jame erzina?
Mes sutariam neblogai, draugai net sakydavo, kad mano mėgstamiausias mygtukas yra Black & White (šypsosi, – red. past.). Neturiu aš mėgstamiausių įrankių – naudoju viską, kas atrodo, kad yra reikalinga norimam rezultatui paruošti.
MAC ar Windows? Kodėl?
Windows. Tikriausiai tai pripratimas. Išbandžiau ir MAC, bet vistiek ilgainiui grįžau prie WIN – pasirodė patogesni.
Dainius – už kameros. Kokia tai asmenybė?
Šis klausimas mane tikrai sudomino – koks aš esu, kuomet fotografuoju, – kadangi pats visada mėgstu galvoti apie visokiausius panašius dalykus. Uždaviau šį klausimą kelioms merginoms, kurias pastaruoju metu fotografavau, viena atsakė : „linksma avelė rimto vilko kailyje – Dainiukas už kameros“. O kita mergina apibūdino taip: „svajoklis, nors tuo pačiu ir realistas, atsipalaidavęs ir vėjavaikiškas, bet gerąja prasme…“.
O kokia tai asmenybė iš mano pusės? Stengiuosi būti komunikabilus, pasitikintis savimi bei susikaupęs, turbūt nemoku daugiau ties niekuo taip susikaupti, kaip fotografuodamas.
Kiek tau svarbi kompozicija? Į ką labiausiai kreipi dėmesį, kurdamas kadrą?
Šiuo atžvilgiu esu ganėtinai priekabus, mėgstu estetiką kadre, o tokios smulkmenos kaip kreivas horizontas man atrodo labai svarbios. Visas kadravimas vyksta impulsyviai, negalvoju, kad būtent taip noriu, tai gaunasi savaime, dėl to sunku paaiškinti, į ką labiausiai kreipiu dėmesį, kurdamas kadrą. Manau, į visumą, šviesą, pagrindinį objektą, antrą planą.
Kartais eini į gatves ir tiesiog ieškai vaizdų. Kaip reaguoja žmonės, kai juos nori nufotografuoti nepažįstamasis?
Žmonės, kurie būna paskendę rutinoje, šiek tiek sutrinka arba nustemba, bet retas atvejis būna, kad žmogus nesutinka nusifotografuoti.
Kokia tavo „fotografinė“ svajonė?
Svajonės nebūtų svajonėmis, jei imčiau jas ir išplepėčiau. Būtinai pranešiu, jei išsipildys (šypsosi, – red. past.).
Planuoji rengti parodą, tačiau randi ir originalesnių būdų parodyti savo kūrybą. Facebook profilyje ar pačiose gatvėse galima rasti užkištų nuotraukų pastatų kampuose, tvorose, kertėse. Ar tai – atvirukai praeiviams? Ar pasirašai ant jų? Kas įkvėpė tokią idėją?
Fotografijoms, kurias palikinėju gatvėse, atviruko apibūdinimas puikiai tinka. Tai yra dovanėlė miestiečiams ir tuo pačiu nedidelis protestas, kuriuo siunčiu keletą mažų žinučių visuomenei. Mano žinutės yra ganėtinai aktualios: šiuo metu fotografija yra per daug suskaitmeninta ir nevertinama plačiosios auditorijos, kiekvieną dieną padaroma milijonai fotografijų ir jos neturi išliekamosios vertės. Noriu žmonėms priminti, koks geras jausmas yra laikyti rankoje atspausdintą ant popieriaus nuotrauką. Kitoje pusėje palieku savo kreivą parašą, kuris suteikia tai fotografijai dar daugiau gyvybės. Kita šio projekto mintis atkreipia dėmesį į tai, kad paliktų nuotraukų miesto gatvėse žmonės nepastebi, nors jos ir yra pačiose matomiausiose vietose. Žmonės gyvena per didelėje rutinoje ir nebemato, kai aplink kažkas pasikeičia. Ši idėja kilo Jungtinėje Karalystėje, mieste, kuriame gyvenu, vietinis menininkas panašiai daro su savo darbais, pagamintais iš atliekų.
Kur galima pamatyti daugiau tavo darbų?
Mano bloge www.sciuka.tumblr.com; jį atnaujinu beveik kasdien.
Kaip dabar esi apsirengęs?
Dėviu juodus siaurėjančius džinsus bei vilkiu juodus marškinėlius su Bob Dylan atvaizdu.
Tavo naujausia manija ar apsėdimas.
Šiąnakt sapnavau, kad pirkau motociklą. Pastaruoju metu tikrai daug galvoju apie motociklo pirkimą.
Daina, kuri šiomis dienomis pakelia nuotaiką.
Jefferson Airplane – Somebody to love.
Ačiū už atsakymus!
