Nuostabių Chanel suknelių dizainas priklauso ne tik nuo dizainerio fantazijos, bet ir nuo audinio, iš kurio suknelės siuvamos. Vieni audiniai krinta taip lengvai, kad net primena vasarą ir romantiką, kiti yra sunkūs ir tinka griežtesniam kirpimui. Aišku, mados industrijoje netrūksta sintetinių audinių, todėl kartais galim tik spėlioti: kas bus toliau? Gal ateityje iš tiesų turėsime spintose tuos blizgančius kostiumus iš fantastinių filmų, o gal žemėje įvyks katastrofa ir likę žmonės dengsis figmedžių lapais kaip Adomas ir Ieva? Šito pasakyti negaliu, bet galimas daiktas, kad vietoj šilkinių suknyčių bus gaminami drabužiai iš… bakterijų. Ir žinote, ką? Pirmas žingsnis jau žengtas, o jų autorė – Suzanne Lee.
Suzzane Lee yra dizainerė iš Jungtinės Karalystės, studijuojanti ir, galima sakyti, atliekanti ,,mokslinius tyrimus“ Londono Central Saint Martins mados ir tekstilės mokykloje. Drabužius, pagamintus iš bakterijų, tinkamiausia vadinti „biocouture“ – biologiškai skaidomais drabužiais, kurių gaminimui nereikalingas joks gyvulinės kilmės produktas. Šiuos biocouture audinius Suzanne išgauna iš saldintos žalios arbatos. Tiksliau, saldinta žalia arbata yra terpė, kurioje gyvena tos bakterijos, vėliau virstančios drabužiais. Tiesa, žalia arbata turi būti būtinai pasaldinta, nes bakterijos, pasirodo, mėgsta cukrų.
Biocouture – tikrai labai įdomi, inovatyvi idėja, tačiau Suzanne atskleidžia ir didžiausią šių gaminių trūkumą – gavę vandens, jie virsta klampia mase. Taigi, prakaitas ir lietus „naują“ audinį išardytų. Štai čia galite pažiūrėti švarkelio „auginimo“ procesą:
Kol ši išradinga dizainerė toliau atlieka įvairius tyrimus, eksperimentuoja ir „augina“ garderobą, kol kas siūlau pasidžiaugti paprastais medvilniniais marškinėliais. Kas žino, po metų kelių jų gali ir nebūti.
