Kalbant apie skirtumus reiktų prisiminti, ką konkrečiai reiškia šis žodis. Žodyne randame, kad tai yra ko nors nesutapimas arba matematinis atimties rezultatas. Šiandien rašysiu apie nesutapimą. Kai atkreipi dėmesį, supranti, kiek daug iš tikrųjų skiriamės vienas nuo kito. Kitokie vertinimo kriterijai, visiškai skirtingas požiūris. Ir tai tik šalies mastu, nekalbant apie pasaulinį žvilgsnį. Keista, kiek skirtingų atsiliepimų gali sulaukti vienas filmas. Ir kaip vieniems jis gali labai patikti, o kitiems tiek pat nepatikti. Neretai skirtingi vertinimai yra labiau nuotaikos ir nusiteikimo dalykas, nei požiūrio skirtumas. Juk vienaip nusiteikę mes norime komedijos, kitaip – jau dramos.
Šiandien siūlau skirtingą kiną skirtingiems žmonėms ir, žinoma, vis kitokioms nuotaikoms.
1. The concert / Le concert / Koncertas (2009 m.)
Žanras: komedija, drama, muzikinis.
Šalis: Prancūzija, Italija, Rumija, Rusija, Belgija.
Režisierius: Radu Mihaileanu.
Vaidina: Melanie Laurent, Aleksei Guskov, Franois Berleand, Dmitrij Nazarov, Valeriy Barinov.
Pagrindinis veikėjas Andrėjus Leonido Brežnevo epochoje buvo pripažintas dirigentas ir dirbo Maskvos Didžiajame operos ir baleto teatre. Tačiau jis neįtiko to meto valdžiai ir jo karjera žlugo. Jis buvo paskelbtas liaudies priešu. Praėjus dvidešimt penkeriems metams jis tebedirba Didžiajame teatre, tačiau tik valytoju. Atsitiktinumo dėka jam į rankas patenka faksu astsiųstas kvietimas teatro orkestrui vykti koncertuoti į Paryžių. Ir tuomet prasideda pilna veismo, juoko ir nuotykių kelionė. Siužetas iš pradžių atrodo paprastenis negu yra iš tikrųjų, o antroje filmo dalyje paaiškėja naujos aplinkybės.
Filmo veiksmas vyksta skirtingose šalyse. Paryškinami ir pašiepiami kultūriniai skirtumai. Veiksmo daug, įvykių daug, pasakojama istorija aktyvi ir nemonotoniška.
Muzika šiame kūrinyje verta atskiro ir nemažo dėmesio. Verčia patikėti, kad tobulumas kartais vis dėlto turi ribas! P. Čaikovskio koncertas fortepijonui ir orkestrui yra… tobulas. Tai šiurpuliukus keliantys garsai, kad ir kiek kartų bebūtų girdėti.
Pabaiga nuteikia pakiliai.
Dar pridurčiau, kad kinas įkvepiantis drąsos ryžtis beprotiškiausiems ir netikėčiausiems dalykams. Siekti savo svajonių niekada nevėlu. O visa, kas stabdo, yra tik kiekvieno asmeninis nusiteikimas arba, kitaip sakant, „state of mind“.
2. Rain Man / Lietaus žmogus (1988 m.)
Žanras: drama.
Šalis: JAV.
Režisierius: Barry Levinson.
Vaidina: Dustin Hoffman, Tom Cruise, Valeria Golino.
Filmas yra pelnęs 4 oskarus.
Siužeto linija sukasi apie du brolius, kurie ima pažinti vienas kitą tik suaugę. Vienas iš jų serga autizmu. Kino veiksmas pasuka abiejų veikėjų įprastus gyvenimus kita vaga. Personažams tai tampa dideliu iššūkiu ilgame pažinimo kelyje.
Darbas apie kiekvienam puikiai pažįstamus jausmus, tokius kaip savanaudiškumas, godumas, susikaupusios nuoskaudos bei sudėtingi šeimyniniai santykiai. Įtikinamai puiki aktorių vaidyba įtraukia gana greitai, o besikeičiantis siužetas neleidžia atsitraukti.
Reikia paminėti, kad šio filmo kompozitorius Hans Zimmer ne veltui pastaraisiais metais yra vienas geidžiamiausių kino industrijoje. Filmo garsai kelia nostalgiją, o susipynę su kuriamu veikėjų įvaizdžiu primena jaunų tėvelių drabužinę. Rašant apie drabužinę, šiame darbe į akis krinta konversai, „Ray Ban Classic“ stiliaus akinukai, trumpos palaidinės, šią vasarą karaliaujančios festivaliuose, ir kiti pastaraisiais metais šiuolaikinę madą įkvepiantys daiktai iš praėjusių dešimtmečių.
Kinas apie rimtus reikalus, tačiau pažiūrėti lengvas ir nuotaikingas.
3. Rear Window / Langas į kiemą (1954 m.)
Žanras: detektyvas, trileris.
Šalis: JAV.
Režisierius: Alfred Hitcthcock.
Vaidina: James Stewart, Grace Kelly, Wendell Corey, Thelma Ritter, Raymond Burr.
Darbas vertinamas kaip vienas geriausių Alfredo Hičkoko kūrinių ir vienu įsimintiniausių visų laikų filmų. Kino juostoje pasakojama apie vienišą fotografą, kuris susilaužęs koją stebi pro langą kiemo kaimynus. Vienas kaimynų pradeda elgtis labai įtartinai.
Vaizdiniai žavi nuo pat pradžių: miesto aplinka, skirtingi personažai, puikiai atspindintys laikotarpį, to laiko kostiumai bei įstabioji Grace Kelly, įkvepianti dizainerius net praėjus trims dešimtmečiams po savo mirties.
Gražus, nes neįprastai nufilmuotas darbas. Kartais atrodydavo, jog žiūriu teatro spektaklį, o ne kiną. Labai teatrališka ir aktorių vaidyba.
4. Sw7en aka Seven / Septyni (1995 m.)
Žanras: kriminalinis, drama, trileris.
Šalis: JAV.
Režisierius: David Fincher.
Vaidina: Brad Pitt, Morgan Freeman, Gwyneth Paltrow, Kevin Spacey, R. Lee Ermey, Andrew Kevin Walker, Daniel Zacapa, John Cassini, Charles S. Dutton.
Filmas nominuotas oskarui.
Stiprus – tikras kriminalinis trileris. David Fincher be abejonės yra vienas tų didžiųjų režisierių. Ekrane jis sukuria ypatingą, gyvą atmoferą. Kuria tamsų ir makabrišką pasaulį, į kurį vietomis sunku žiūrėti, bet nežiūrėti irgi negali! Na, o aktorių kolektyvas… peržvelkite pavardes, jos iškalbingos.
Idėja gera, atskleista puikiai! Sukelia ant kojų mintis ir sujaukia jausmus.
5. It’s all gone Pete Tong / Viskas baigta, Pitai Tongai (2004 m.)
Žanras: komedija, drama, muzikinis.
Šalis: D. Britanija, Kanada.
Režisierius: Michael Dowse.
Vaidina: Paul Kaye (IV), Beatriz Batarda, Kate Magowan, Mike Wilmot, Neil Maskell.
Filmas vertas dėmesio, ypač jei domitės naktine kultūra. Ibisa, vakarėliai, naktinis gyvenimas ir, žinoma, muzika. Kinas paremtas realiais DJ‘ėjų pasakojimais.
Ekrane nuotaikingai vystoma sudėtinga pagrindinio veikėjo gyvenimo drama. Sužinosite, kaip po didelės sėkmės galima patirti dar didesnę nesėkmę ir kaip atrasti save iš naujo.
Lengvas, nuotaikingas, bet ne bukas filmas.
6. Café de flore (2011 m.)
Žanras: drama, romantinis.
Šalis: Kanada, Prancūzija.
Režisierius: Jean-Marc Vallee.
Vaidina: Vanessa Paradis, Kevin Parent, Helene Florent, Evelyne Brochu.
Kine pasakojomos dvi skirtingos meilės istorijos, kurios vyksta paraleliai, tačiau skirtinguose laikmečiuose. Viena 1969 metais, o kita – šiais laikais. Vaizduojami labai skirtingi ir savaip sudėtingi gyvenimai. Tai verčiantis mąstyti darbas. Dialogai rimti ir įdomūs, o kūrinyje liečiamos socialinės stigmos. Be viso to, tai yra labai jausmingas ir jautrus darbas, tačiau anaiptol ne lėkštas. Originali tema ne mažiau originaliai atskleista, be jokių saldumo prieskonių. Verta dėmesio prancūzų stiliumi nufilmuota juosta.