Laukdama muistausi kėdėje ir dirsčioju į atspindį lange. Mintyse paburbu, kad galėjau daugiau laiko skirti savo veidui ir bent jau paslėpti raudonį, šiaip ar taip, susitiksiu su žmogumi, kuris akylai nužvelgęs gali tiksliai pasakyti, kiek ir ko šį rytą užsitepiau ant skruostų. Mintis nutraukia malonus „labas“ ir prieš mane atsisėda Powder Bubbles studio visažistė Indrė Kazėnaitė.
Indrė Kazėnaitė. Asmeninio archyvo nuotraukos
Kartais atrodo, kad visi vaikinai – vadybininkai, o merginos – modeliai arba visažistės. Na, dėl vadybos kaip ir aišku, – populiari specialybė, ją dažniausiai pasirenka tie, kurie nežino, ko tiksliai nori arba nori visko. Šiek tiek kitaip su visažu. Regis, sprogo ilgai pūstas burbulas. Vis daugiau merginų renkasi trumpus mokslus ar kursus ir po kurio laiko oriai nešdamos diplomus skuba gražinti drauges, mamas ir pirmąsias klientes. Kuo ši veikla jas žavi? Kokia turėtų būti gera visažo meistrė? Kas nulemia pranašumą šioje veikloje?
„Šiuo metu visažisčių yra labai labai daug, bet tiesa ir tai, kad gerų specialisčių gerokai mažiau, nei daugeliui atrodo. Neužtenka išmokti gerai retušuoti šešėlį ar taisyklingai nupiešti kampą, kuris pakeltų akį. Reikia matyti visumą, žmogaus charakterį, jo ypatybes“, – sako Indrė. Sutinku, kad tai itin svarbu, bet kokiu būdu prasideda visažisto kelias? Baigi kursus ir … „Žinoma, potencialiems klientams vienas iš specialistės vertinimo kriterijų yra ne tik darbų nuotraukos, bet ir jos dalyvavimas populiariuose projektuose ar renginiuose. Tiesa, pačiai visažistei tai paprasti mainai. Neretai organizatoriai už pagalbą nemoka. Dažniausiai jie, siekdami sutaupyti, pasamdo krūvą besimokančių merginų ir joms patiki darbus. Rezultatas būna geras, o biudžetas nenukenčia. Daryti „štampovkes“ – geriausia praktika. Manau, kad nesvarbu, kur tu dalyvauji, svarbiausia, kad tavo darbai būtų tokie geri, kad kalbėtų patys už save“, – šypteli Indrė.
Visos profesijos turi savo „ligas“. Ar tikrai mano baimė pagrįsta, kad merginos, kuriančios makiažus, žvilgsniu perskrodžia kiekvieną praeivę ir dėlioja pliusus minusus jos makiažui? Indrė juokiasi ir prisipažįsta, kad gatvėje visada nužvelgia, kaip kuri pasidažiusi: „Daugelis merginų moka pasidaryti paprastą, natūralų dieninį makiažą. Didžioji dalis jų atrodo puikiai. Šiek tiek kitokia situacija naktį. Tada dominuoja juodos dūminės akys, priklijuotos, tankios blakstienos, dažnai ir ryškios lūpos. Visko būna tiek daug, kad, atrodo, galėtum nuplėšti kosmetikos plėvelę nuo veido.“ Juokaudama klausiu, ar niekada nekyla pagunda dalinti patarimų? „O ne, tikrai ne. Niekada nei klientėms, nei draugėms nesakau, kas netinka ar yra blogai. Pirmiausia palaukiu, kol manęs paklausia patarimo ir tik tada pasakau, kas tiktų ir kodėl. Niekada neakcentuoju blogų makiažo sprendimų ar pasirinkimų. Mes, merginos, jautriai priimame kritiką išvaizdos klausimais. Geriau kalbėti apie tai, kas tinka ir daro mus gražesnėmis. Esu viena iš tų, kurios tiki, kad visi žmonės gražūs, o makiažas skirtas ne tik trūkumams slėpti, bet ir išreikšti save.“
