Prados reklaminis filmukas apie psichoterapeutą ir jo pacientę. Nuotrauka: pockettomagazine.com
Kinas – mūsų didžioji meilė. O mada kine… prisiminę tiesiog nekantraujame pamatyti dar vieną naują stilingą juostą! Ta proga savaitgalio laukime kartu su poetiška gaidele ir dalinamės ode Skalvijai, kurią parašė žavinga jauna aktorė Eglė Raustė.
Jau metas pripažinti,
Kad artinas žiema
Ir to nebepakeisi,
Šalsim, nors tu ką.
Mažiausiai pusę metų
Mums rankos mėlynuos,
Nebekvepės šašlykais
Lietuvos miškuos.
Nuo tilto šokt nereikia,
Yra juk išeitis:
Į šiltą savo guolį
Krėslas „Skalvijoj“ priims.
Ekranas nors ne „Vingio“,
Ir salė tik viena,
Bet sąšlavyniško filmiūkščio
Nė vieno ten nėra.
Programa jų apgalvota
Kad nėr kur atsikvėpt:
Nors nuo ankstyvo ryto
Lig išnaktų veizėk.
Ir intelektualams,
Ir žemės šios žmonėms –
Visiems čia užuklydusiems
Sąmonė ims ir prasiplės.
O kur dar festivaliai,
Retrospektyvos, renginiai
Ir dar nemokami plakatai,
Dalinami dažnai.
Didžiai dėkingi „Skalvijai“
Studentai iš menų sričių,
Kuriems net nuolaidą padaro,
Bet tik tiems iš sąrašų…
Atmink, kai kitą sykį šalsi, –
Mes sėdim „Skalvijoj“ šiltai,
Nes aukštasis menas čia taip plieskia,
Kad atitirpsta greit visi galai!
