Nuotraukos: Vismantas Stankevičius
Fotografas: Vismantas Stankevičius
Modelis: Sandra Zaičikaitė
Apranga: Lina Marčiulynaitė
Žavinga, nuotaikinga ir vėjavaikiška dizainerė Lina Marčiulynaitė kuria rūbus merginoms, mėgstančioms paprastumą, lengvą vasaros atokvėpį ir subtilumą. Jos įkurta „Mantaikotai“ mados linija dar gana jauna, bet jau susilaukia didelio įvairaus amžiaus merginų dėmesio ir palankumo. Lina savaitgalius leidžia gamtoje, iš kurios ir semiasi įkvėpimo. Beje, šiemet pavasarį buvo pristatyta pirmoji „Mantaikotai“ kolekcija, palankiai įvertinta žiūrovų, todėl SwO nekantrauja pasidalinti interviu su jaunąja dizainere!
Papasakok apie save. Kaip atsirado „Mantaikotai“?
„Mantaikotai“ atsirado staiga ir netikėtai (nors visad žinojau, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks). Mokykloje nuo 7 klasės lankiau siuvimo pamokas ir visad domėjausi mada. Patiko išskirtiniai drabužiai, spalvoti audiniai, kurie ir dabar nedingsta iš mano milžiniškos spintos. Norėjau mokytis VDA, tačiau tėvai sudraudė, patardami rinktis kitą mėgstamą dalyką – geografiją, todėl sėkmingai įstojau jos mokytis į VU (juk atrodo toks įdomus mokslas). Po pusės studijų metų svarsčiau, ar nevertėtų mesti, nes tai – visiškai ne mano sritis. Ketinau perstoti į kostiumo dizainą, bet vėlgi tėvai perkalbėjo ir šiaip ne taip geografija buvo pabaigta.
Viskas rimtai ir prasidėjo, kai po studijų pradėjau dirbti „Mango“ drabužių parduotuvėje ir susidūriau su realybe: reikia kažko paprasto, bet kartu ir išskirtinio, gerų audinių ir kokybės. Taip po truputį ėmiau vis daugiau siūti, kol galiausiai šiemet tai tapo mano darbu. Kol kas „Mantaikotai“ esu tik aš, Lina, 25 metų kūrėja.
Beje, daugelis klausia, ką reiškia „Mantaikotai“? Galiu paaiškinti. Mano močiutė man buvo labai brangi, ji dažnai sakydavo „man tai ko tai reikia ty aic pas Važgienį pieno“. Kai reikėjo galvoti pavadinimą, nebuvo jokio kito varianto, tik šis.
Neseniai pristatei pirmąją savo kolekciją. Papasakok apie ją. Kokiai merginai kūrei drabužius?
Kolekciją sudaro 25 drabužiai (tiek, kiek man metų). Dauguma modelių labai panašūs – skiriasi tik spalvos. Mėgstu lengvus audinius, kurie nevaržo judesių ir puikiai krenta. Didžioji kolekcijos dalis – suknelės, bet galima atrasti ir keletą sijonų, vienerias kelnes. Didžioji dalis jos jau parduota ir kabo merginų spintose. Labai noriu papuošti merginas ir parodyti, kokios jos gražios ne tik išore, bet ir vidumi. „Mantaikotai“ mergina – laisva, ryški, nuoširdi ir jautri, tačiau stipri asmenybė. Tokia mergina mėgsta paprastumą, natūralius audinius ir patogumą.
Suknelės, rodos, labiausiai dominuojantis tavo siuvinys. Kodėl?
Man asmeniškai moterys yra tarsi deivės. Gal ne visos to žodžio vertos – bet dauguma be jokios abejonės. Kiek prisimenu, visada galvojau, kuri moteris man gražiau atrodo – su džinsais ar trumpa dailia suknele, atidengiančia kelius. Ir atsakymas buvo visiškai aiškus. Taip ir „užvirė“ noras papuošti mergaites, merginas ir moteris.
Su kokiomis medžiagomis dažniausiai dirbi?
Kai gimė „Mantaikotai“, buvau griežtai sau pasakiusi – tik natūralūs audiniai: medvilnė, linas, šilkas, vilna. Dabar jau yra kiek kitaip – prie visų šių prisidėjo ir poliesteris. Taip, jis sintetinis audinys, tačiau turi kalną gerų savybių, kurių pagrindinė – nesiglamžo. Pvz., pamergės, merginos, kurios ruošiasi svarbioms šventėms, manęs prašo siūti tik iš šio audinio. Kas gi norės svarbiausią akimirką galvoti: „kokia mano suknelė susiglamžiusi!“? Šiuo metu linas mano kūryboje pirmauja. Nuostabus spalvų pasirinkimas!
Tavo kuriama apranga marga įvairiausiomis spalvomis. Norisi atrasti tą vienintelę, paįvairinti miesto erdvę, ar tiesiog kurti drabužius, tinkančius įvairioms merginoms?
Nenoriu kurti drabužių visoms. Noriu, kad mane atrastų tos, kurios jaučia tą patį kaip ir aš. Gyvenimo pulsavimą ir grožį. Džiaugsmą ir meilę. Pasaulis nėra vien juoda ir balta. Jame yra milijonas kitų spalvų, turinčių lengvumo ir švelnumo jausmą. Siuvu merginoms, norinčioms būti ryškioms, drąsiomis, pastebinčioms ir besidžiaugiančioms visomis aplink mus esančiomis smulkmenomis.
Vasara – metas, kai visi nori atrodyti patraukliai, bet žaismingai. Kokia „Mantaikotai“ apranga yra tinkamiausia šį sezoną?
Ryškios lininės suknelės! Žolės, dangaus, braškių, samanų, nakties, pienių spalvos – pirmauja. Tačiau mano mėgstamiausia yra melsva dangaus spalva su baltais apskritimais. Tai taip subtilu ir žavu. O vėsiais vakarais (tokiais, kurie mus lankė visą birželio mėnesį) labai siūlau pasičiupti pilką, minkštutį susiaučiamą „Mantaikotai“ džemperį. Su juo – visi vakarai kartu. Beje, man pačiai patinka derinti nesuderinamus dalykus. Laisva „Mantaikotai“ suknelė ir didelis džemperis, skrybėlė, nublukę nuo saulės Converse batukai, palaidi plaukai, Shkertik apyrankė, gintariniai karoliai – vasara puiki!
Tavo nuomone, šiuolaikinė mergina turėtų išlaikyti moteriškas linijas aprangoje, ar išbandyti vis labiau įsivyraujantį unisex stilių?
Labai gražu aptemptos suknelės ir moteriški apvalumai, tačiau to mano kūryboje nerasite. Mano kuriami drabužiai yra laisvi, neprigludę prie kūno, leidžiantys laisvai jaustis ir judėti. Negaliu kurti ir daryti to, kas man nepatinka. O dėl „unisex“ – esu visiškai už. Aš pati jau esu suplanavusi porą drabužių, kurie tiks tiek vaikinams, tiek merginoms.
Kaip formuoji savo pačios stilių? Rūbų ieškai parduotuvėse ar siuviesi pati?
Kai mokiausi mokykloje, labai mėgau „Humanų“ lobius, tačiau dabar ten beveik nesilankau, nes neberandu gražių dalykėlių. Parduotuvėse perku tik džinsus, nes pati tokių nepasiūčiau ir gražiai siūlių neišbalinčiau. Paprastai viską siuvuosi pati (norisi tą drabužį turėti tik man vienai) arba perku iš lietuvių dizainerių. Pavyzdžiui, paskutinis mano tobulas pirkinys yra „terbukė“ iš SmartArt. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tiek daug skirtingų dizainerių, kurių kūryboje gali rasti, ko ieškai. Labai mėgstu gražius ir kokybiškus daiktus.
Ką patartum merginoms, dar tik ieškančioms savo stiliaus?
Manau, nereikia ieškoti stiliaus. Visi jį turime jau nuo mažų dienų, jį formavo mus supanti aplinka. Ir visų pojūtis skirtingas. Žinoma, keičiantis pomėgiams, darbams, žmonėms, šiek tiek kinta ir stilius. Svarbiausia yra jausti, kas gražu pačiam žmogui. Nereikia kopijuoti ar kažkuo aklai sekti. Reikia nebijoti ir rengtis taip, kaip tuo metu jautiesi, kokia muzika groja, koks oras už lango… Stilius jau yra mūsų kūne, tik reikia įsiklausyti ir išgirsti jį.
