Nuotraukos: Povilas Vaketis
Vieną vakarą netikėtai gavau žinutę iš Povilo Vakečio – nepažįstamo, bet Facebooko platybėse vis pasirodančio vaikino. Paskutinė jo fotosesija „Space Oddity“ susilaukė nemažai dėmesio, todėl pokalbis intrigavo ir nejučiom išsivystė į interviu. Jaunasis fotografas ieško kitokių žmonių, todėl ir jo nuotraukose dažnai išvysite netikėtus veidus, formas bei emocijas. Kaip visada noriu prirašyti ir papasakoti kuo daugiau apie pašnekovą, bet kiekvieną kartą baigdama rašyti straipsnį suvokiu, kad pats pokalbis pasako daugiau nei komentarai, todėl susipažinkite – Povilas Vaketis.
Papasakok apie save – kuo užsiimi? Kuo domiesi?
Esu Povilas Vaketis, 18-metis, gyvenantis ir studijuojantis Londone. Nuo pat vaikystės ieškojau būdų, kaip galėčiau išreikšti save. Ieškojau savęs ilgą laiką, kol kartą pabandžiau padaryti nuotrauką. Pirmaisiais kadrais įamžinau šeimą, momentus su draugais ir atsitiktinius gamtos vaizdus, bet jaučiau, kad noriu kažko daugiau. Pradėjęs gilintis į šią sritį supratau, kad mano didžiausias siekis – kiekvienoje nuotraukoje atskleisti grožį ir taip atkreipti dėmesį į tam tikras problemas. Taip atradau mados fotografiją – nuolat kintantį idėjų srautą, amžinai išliekantį grožio, tobulumo troškimą kiekviename kadre. Būtent tai ir yra pagrindinė mano aistra šiuo metu. Fotografijos studijos, teatras, galerijos, knygos, mados renginiai – neatsiejama mano gyvenimo dalis, padedanti visapusiškai tobulėti ir vis labiau priartėti prie savo tikslų.
Kokios tavo nuotraukos? Kaip jas apibūdintum pats?
Iš tiesų ne visada yra lengva apibūdinti savo darbus. Ilgą laiką žaviuosi Steveno Kleino, Linos Tesch, Laros Jade darbais, kuriuose dvelkia mistika ir keistumu. Savo paties fotografijomis bandau kurti nekasdienišką, nematytą ir keistą pasaulį, juk buvimas kitokiu visada yra privalumas.
Kam nuotraukose skiri didžiausią prioritetą?
Savo nuotraukose didelį dėmesį visada skiriu detalėms, spalvoms, aplinkai, emocijai. Kiekvieną kartą planuodamas fotosesiją mėgstu viską sudėlioti tobulai, kad kadras perteiktų būtent tai, kas yra mano mintyse. Diskutuoju su stilistu, visažistu: kaip ir ką darysim – kokia lokacija bus renkama, deriname drabužius, renkamės labiausiai tinkamą modelį. Nepaisant viso šito, žinoma, didžiausias prioritetas yra idėja – žinutė pasauliui.
Norisi sužinoti daugiau apie dabar pristatomą fotosesiją. Kaip ji atsirado? Kokios idėjos? Ką mąstei ją kurdamas?
Be galo smagu, kai įdedi daug darbo ir matai tikrai pavykusius, subrendusius vaisius, kuriais norisi dalintis su pasauliu. Tokia, mano manymu, ir yra „Space Oddity“ fotosesija. Idėja kilo atsitiktinai susipažinus su mergina, šios fotosesijos modeliu – Austėja Razmute. Vos išvydęs jos veidą ir nepaprastus bruožus supratau, kad noriu tai įamžinti. Labai džiaugiuosi, kad Austėja ne tik užsiima modelio darbu, bet ir studijuoja madą – tai fotosesijai suteikė ypatingo mados atspalvio. Žinoma, tai, kaip turi atrodyti šukuosena ir makiažas, buvo aptarta su visa komanda iš anksto. Pagrindinė darbo mintis buvo parodyti, kad būti kitokiu nėra blogai, kad visi „kitokie” yra savaip gražūs, įdomūs ir pasaulį spalvinantys žmonės. Visada mūsų akį traukia neįprasti dalykai, todėl stengiausi (ir stengsiuosi ateityje) šokiruoti žiūrovą, o tuo pat metu mūsų visuomenę paskatinti tapti plačiau mąstančiais žmonėmis.
Fotosesiją įkvėpė jos modelis? Kokios jos savybės tave patraukė?
Tikrai taip! Pirmą kartą atsitiktinai susitikome fotosesijoje – abu dalyvavome kaip modeliai – negalėjau sustoti jai berti komplimentų. Ji ne tokia kaip visi – savotiška, paprasta, žavinga ir be galo įdomių bruožų savininkė. Tai atkreipė mano dėmesį ir užsiplieskiau kartu sukurti nepaprastą istoriją.
Vis pabrėži kitoniškumą. Ar ir pats jautiesi kitoks? Galbūt tai padeda tavo nuotraukoms įgauti pavidalą?
Taip, buvau ir būsiu kitoks nei visi. Visą laiką jaučiausi žmogumi, turinčiu unikalumo, kitoniškumo, į kurį visada žiūrima kaip į įdomų, dėmesį pritraukiantį objektą. Teisingai pastebėjai, kad buvimas kitokiu padeda mano nuotraukoms įgauti specifinį pavidalą. Vidinis balsas, gyvenimo sukrėtimai… visa tai veda į saviraišką nuotraukose.
Ar kurdamas naują seriją remiesi kokiomis filosofinėmis idėjomis? Socialinėmis problemomis?
Visada prie fotosesijos pridedi dalelę to, kas vyksta pasaulyje ar tavyje. Kaip kartą mano įkvėpėjas fotografas Steven Klein pasakė: „Būdamas fotografu visada stengiesi griebtis už to, kas atsispindi ir kas dedasi pasaulyje, kas vyksta gatvėse. Nenori tiesiog fabrikuoti idealistiško barbių gyvenimo, kuris jau nebeegzistuoja.“ Todėl ir aš stengiuosi savo fotografijomis ne tik rodyti grožį, bet ir šnekėti jomis apie tam tikras sociumo problemas. Visada pasisakiau už „kitokių“ žmonių teises, todėl savo nuotraukose siekiu sukurti „veikėją“, kuris skiriasi nuo šiandieninės blankios, neįdomios ir pilkos pasaulio masės.
O kuo tavo „veikėjas“ išskirtinis?
Mano „veikėjas“ yra išskirtinis savo vidinėmis savybėmis, savo laisvumu, apranga, gyvenimo būdu, noru būti savimi bei požiūriu į pasaulį. Noras pabrėžti kitoniškumą visada buvo ir bus mano pagrindas darbuose, nes tikiu, kad kiekvienas žmogus turi unikalumo bruožų savyje, tik maža dalis moka jais pasinaudoti! Būkime išskirtiniai, būkime kitokie, būkime tie neįprastai įdomūs žmonės masėje. „You have to be unique and different, and shine in your own way“, sakė Lady Gaga (liet. „turi būti savitas ir kitoks, ir šviesti taip, kaip moki“).
Kokie planai ateičiai? Kokių esi numatęs projektų?
Manau, kiekvienas menininkas įkvėpimo semiasi iš aplinkinio pasaulio – filmų, architektūros, teatro, muzikos, žmonių, todėl akivaizdu, kad galvoje visada sukasi kažkas naujo ir laukia savo eilės. Planuoju tikrai daug ir nežadu nuleisti rankų, kol viso to neįgyvendinsiu. Juk pats metas pradėti statyti tvirtą pamatą po kojomis ir drąsiai kopti laipteliais į Olimpą.
Dėkojame už pokalbį!
