Ketvirtadienį prasidedantis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) pristato išskirtinę programą kino mylėtojams „Kinas – mano meilė“ (Cinema, mon amour). Programoje – 5 pasakojimai apie neeilines kino asmenybes ir entuziastus, kurie meile kinui uždega aplinkinius. Smalsiausius festivalio rengėjai kviečia į ekskursijas po buvusius sostinės kino teatrus bei autentišką Kauno kino centro „Romuva“ aparatinę. Iki spalio 2 d. Vilniuje vyksiantis festivalis spalio 7-9 d. apsilankys Kaune ir Klaipėdoje.
Pasak festivalio rengėjų, žiūrovų laukia įdomus susitikimas su intelektualu Naumanu Kleimanu (Kinas: viešas reikalas, rež. Tatiana Brandrup). Tai gyva kino pasaulio legenda. Kino istorikas, vienas geriausių Eizenšteino kūrybos žinovų, įkūręs Kino muziejų Maskvoje ir daugiau nei 20 metų jam vadovavęs, tapo mokytoju ne vienam dabar garsiam Rusijos kino kūrėjui. Svarbiausiu mokytoju Naumaną laiko žymus rusų režisierius Andrejus Zviagintsevas, jo gerbėjai – Quentinas Tarantinas ir Jeanas-Lucas Godard’as.
Naumanas pabrėžia, kad svarbiausia žiūrovą gerbti ir laikyti brandesniu, nei šis yra iš tiesų: „Publika yra tokia, kokia mes ją matome. Jei nuleisime kartelę, ji tokia ir bus. Turime duoti galimybę žiūrovui pasitempti, bet ir paruošti įspėdami: taip, šis filmas kalba apie sudėtingus dalykus“.
Savo pasakojimo dėl žiūrovo patogumo nesupaprastina ir vienas svarbiausių JAV kino eseistų Thomas Andersenas (Mus kadaise aplankiusios mintys). Režisierius siūlo asmeninę kelionę po kino istoriją, filmų ištraukas meistriškai jungdamas su pasakojimą įkvėpusio filosofo Gilles’o Deleuze’o tekstais. Žiūrovas sutiks daug pažįstamų vardų – nuo nebylųjį kiną kūrusio Griffitho, Von Stroheimo, Von Sternbergo iki režisierių vizijas įgyvendinusių išraiškingų aktorių – Jeanne‘os Moreau, Genos Rowlands, Mary Pickford, Marlono Brando.
Egzotišką ir spalvingą keliaujančių kino teatrų kasdienybę Indijoje fiksuoja festivalį atidarysiantys „Kino keliautojai“ (rež. Shirley Abraham, Amit Madheshiya). Neatlaikę išbandymo skaitmeninėmis technologijomis jie vis labiau nyksta, tačiau pažintis su juos bandančiais išsaugoti entuziastais įkvepia nepasiduoti. Kaip ir donkichotiška Rumunijoje veikiančio kino „Cinema, mon amour“ (rež. Alexandru Belc) istorija. „Net ir vienas žiūrovas yra bosas“, – įsitikinęs jam vadovaujantis Viktoras Purice’as.
VDFF lankytojai galės užsukti į palaptingiausią kino teatro erdvę – aparatinę (Šviesai nykstant, rež. Peter Flynn). Paprastai žiūrovui nematomi kino mechanikai išradingai supažindins su savo darbu. Daugiau bus galima išgirsti iš festivalyje viešėsiančio šio filmo režisieriaus Peterio Flynno. Arba pamatyti gyvai – spalio 9 d. prieš filmo seansą Kauno kino centras „Romuva“ kviečia į ekskursiją aparatinėje. Išankstinė registracija – kino centro kasoje.
Dar vieną ekskursiją – „Vilniaus kino teatrai“ – rugsėjo 25 d. ves knygos „Vilniaus iliuzionai“ autorė Sonata Žalneravičiūtė. Ekskursijos dalyviai kviečiami į buvusių kino teatrų „Lietuva“, „Kronika“ vidų, maršrutas apims „Mūzos“, „Aušros“, „Casino“, „Maskvos“, „Spalio“, „Iliuzijos“ ir kitus sostinėje veikusius kino teatrus.