Kirtimų kultūros centre prasideda nebylaus kino peržiūrų ciklas „GARSINĖS PERŽIŪROS“. Garso takelius nebyliesiems filmams kurs ir gyvai atliks šiuolaikinio eksperimentinio džiazo atstovai, „Auksinio scenos kryžiaus“ už muziką spektakliui nominantai, daugelio džiazo konkursų laureatai Mantas Augustaitis (būgnai), Simonas Šipavičius (saksofonas) ir Paulius Vaškas (gitara). Po pirmojo renginio Kirtimų kultūros centre ciklas keliaus po Lietuvos regionus.
Pirmojoje peržiūroje liepos 4 d. 21:00 val. žiūrėsime:
„Miegantis Paryžius“ (pranc. Paris qui dort), rež. Rene Clair, 1924 m., 35 min.
„Žaislinis namelis“ (angl. The Playhouse), rež. Buster Keaton, 1921 m., 23 min.
„Namas, kuriame vaidenasi“ (angl. The Haunted House), rež. Buster Keaton, 1921 m., 20 min.
Prancūzų avangardo menininko Rene Clair filmo „Miegantis Paryžius“ pavadinimas angliškai verčiamas skirtingose šalyse buvo net trimis skirtingais būdais – „Paris Asleep“, „At 3:25“ bei „Crazy Ray“. Tai filmas, kuriame režisierius taikliai atskleidžia kino galimybes manipuliuoti laiku. Pasitelkdamas kino priemones, kuriomis tuo metu dar tik buvo pradedama eksperimentuoti, Rene Clair sustabdo, atsuka ar pagreitina juostą, taip sukeldamas komišką efektą. Savo kūryboje R. Clair žvelgė į modernios visuomenės kasdienybę ir joje matomus socialinius, ekonominius, o kartais ir fizinius suvaržymus. „Miegantis Paryžius” – ankstyvojo mokslinės fantastikos žanro pavyzdys, sukurtas žaismingose siurrealizmo ir dadaizmo įtakose. Klasikinis šio žanro personažas – išprotėjęs mokslininkas – sukuria spindulį, kuris sustabdo laiką ir visi paryžiečiai sustingsta keisčiausiose pozose. Visi, išskyrus vieną Eifelio bokšto prižiūrėtoją. Jis klaidžioja po šį laiko burbulą keisdamas sutinkamų situacijų baigtį, kol susiduria su grupe taip pat spindulio nepaliestų žmonių. Veiksmas buvo filmuojamas ant Eifelio bokšto ir aktoriai iš tiesų kabėjo bei sėdėjo ant metalinių bokšto struktūrų be jokių apsaugų!
Eksperimentavimas to laiko kino priemonėmis, siurrealistiniai filmo momentai susišaukia su kitais šios programos filmais. Niekada nesišypsančio komiko Busterio Keatono filmai pasižymi sudėtingais triukais reikalaudavusiais visiško tiek aktoriaus, tiek komandos tikslumo. Kaip ir Rene Clair, Busteris Keatonas eksperimentavo su kino galimybėmis ir tai puikiai atskleidžia filmo „Žaislinis namelis” pradžia, kai Keatonas pats vienu metu vaidina visus personažus pasirodančius kadre – artistus, šokėjus, muzikantus ir net publiką. Kiekvienas personažas buvo filmuojamas atskirai, o kadrai lipdomi vienas ant kito. Ši technika tuo metu jau buvo matyta ekrane, tačiau nei viename filme dar joks aktorius nepasirodė devyniuose amplua vienu metu. „Žaislinis namelis” yra tarsi sapnas sapne – pilnas simbolikos, besidubliuojančių personažų, veidrodžių ir siurrealių vaizdų, nuolat komiškai apgaunančių žiūrovą.
Trečiajame filme „Namas, kuriame vaidenasi” Busteris Keatonas vaidina nuoširdų banko klerką, kuris klaidingai apkaltinamas banko apiplėšimu ir sukčiavimu. Priešingai nei „Žaisliniame namelyje” ar „Miegančiame Paryžiuje”, čia magiški elementai yra tik apgaulė. Visi vaiduokliai ir skeletai „vaidenasi” name ne atsitiktinai – jie yra priedangos, skirtos atbaidyti smalsuolius nuo name vykstančio pinigų plovimo, dalis. Šiame filme – visi 9 pragaro ratai pagal geriausias „slapstick” komedijos tradicijas!