Nuotraukos – Tadas Almantas ©
„Komunikacija. Saugumas. Galimybė mėgautis. Galimybė mokytis. Galimybė nustebti. Galimybė pamatyti, kaip choreografinė medžiaga, kurią naudojame savo asmeniniuose kūriniuose, gali veikti kitų kūnuose. Niekada nesustojantis dialogas,“ – tai žodžiai, kuriais ką tik prasidėjusios devynioliktosios „Vasaros šokio mokyklos“ dėstytojai apibūdina ryšį tarp jų pačių ir jų šokio mokinių.
Pirmadienį, rugsėjo 20 dieną, prasidėjęs kasmetinis savaitės trukmės seminarų ir kūrybinių dirbtuvių ciklas skiriamas jauniems žmonėms, degantiems noru tobulinti šokio ir kūrybinius įgūdžius su savo sričių profesionalais. Anot projekto vadovės Laimos Servaitės, tokių jaunuolių Lietuvoje yra labai daug ir ne visi turi galimybes vykti į seminarus užsienyje, todėl svarbu suteikti sąlygas jiems vystytis.
Šiemet „Vasaros šokio mokyklos“ dalyviams pasiūlytos penkios disciplinos – baletas, šiuolaikinio šokio technika ir judesio tyrinėjimas bei dvejos kūrybinės dirbtuvės, – visos dėstomos vienu arba dviem lygiais. Tačiau yra ir naujienų. Pasak L. Servaitės, „Norime daugiau dėmesio skirti socialiniam projekto aspektui. Siekiame, kad „Vasaros šokio mokykla“ būtų susitikimo vieta, šokio žmones jungianti erdvė, kurioje projekto dalyviai gali laisvai bendrauti ir tarpusavyje, ir su dėstytojais“. Pietaudami drauge dalyviai toliau gali kalbėtis apie savo šokio patirtis su kitais jaunaisiais šokėjais ar čia pat pietaujančiais mokytojais, kurių patirtis apima ir darbą stipriausiose Europos šokio trupėse, ir asmeninę kūrybą. Taip pat šiam projektui iš Berlyno į Vilnių atvyko choreografė ir šokėja Ula Liagaitė, kuri užsiėmimuose „Tyrinėjimo erdvė“, padeda giliau įsisavinti seminarų metu gautas žinias ir pratęsti kūrybinį procesą.
Ir tai ne vieninteliai būdai, kaip suartinti jaunus ir daugiau patirties turinčius šokio lauko žmones. Laisva, bendrauti skatinanti atmosfera susidarė Menų spaustuvės kavinėje, kur po pirmosios pamokų dienos vyko susitikimas su „Vasaros šokio mokyklos“ mokytojais. Čia Arina Trostyanetskaya (baletas), Lorand‘as Zacharas (šiuolaikinio šokio technika), Celia Amade (šiuolaikinis šokis ir judesys), Florencia Demestri ir Samuelis Lefeuvre‘as (kūrybinės dirbtuvės „bending reality“) bei Ricardo Ambrozio (kūrybinės dirbtuvės „untamed“) atsakinėjo į publikos klausimus.
„Ko reikia šokėjui, kad jis būtų sėkmingas savo profesijoje?“ – anglų kalba paklausė beveik dar paauglė mergaitė. Mokytojai, kartu galvodami, renka atsakymą: „Meilės. Reikia mylėti tai, ką darai. Atsidurti reikiamu metu, reikiamoje vietoje ir sutikti reikiamus žmones. Priimti gyvenimo aplinkybes tokias, kokios jos yra (traumos, darbo pasiūlymai vienuose, o ne kituose teatruose), nesibaiminant, kad būsi nukreiptas nuo savo svajonės, ir jos siekti toliau. Dirbti. Pasitikėti savimi ir tuo, ką darai.“
Paprašyti įvertinti šokti norintį lietuvių jaunimą, mokytojai teigė, kad pačią pirmą dieną tai padaryti sunku. Vis dėlto visi atkreipė dėmesį, kad „Vasaros šokio mokyklos“ dalyviai yra smalsūs, atviri, atidūs, turi aistrą šokti ir nori dirbti. Taip pat, anot visoje Europoje pamokas vedančių mokytojų, jiems būdinga disciplina, kurios kitose Europos dalyse pasitaiko rečiau. A. Trostyanetskaya pastebėjo, kad jai buvo labai įdomu dirbti su jauniausiais entuziastais.
Susitikime su „Vasaros šokio mokyklos“ dėstytojais dalyvavo ir Lietuvos šokio lauko profesionalai. Choreografė ir šokio pedagogė Birutė Banevičiutė paprašė pasidalinti jų pačių įtakomis. Įvairiuose pasaulio kampeliuose – Europoje, Pietų Amerijoje, Okeanijoje – užaugę dėstytojai savo mokytojus labiausiai vertino už jų kaip atlikėjų meistriškumą, siūlomas užduotis ir sugebėjimą įkvėpti.
„Charles‘as iš Nederlands Dans Teatrer, – savo bendrą mokytoją prisimena A. Trostyanetskaya kartu su C. Amade – negalėjo gerai vaikščioti, buvo pusiau aklas, taisydavo mokinius nuo jų nusisukęs – labiau jautė, negu matė. Buvo labai ramus, nepumpuodavo mūsų energijos kaip aerobikoje, pamoką pradėdavome nuo kvėpavimo, mažų judesių, tačiau labai sunkiai dirbdavome, prakaituodavome nuo pirmos minutės“.
Mokytoja Michèle Latini, anot S. Lefeuvre‘o, buvo įspūdinga, nes išmanė skirtingas judesio technikas ir jas jungė: „Ji praktikavo iš Aikido kilusį kovos meną Kinomichi ir jį derino su turimais klasikinio rusų baleto pagrindais. Spiraliniai judesiai, kuriuos ji mums rodydavo, buvo nuostabūs, mes mokėmės juos atlikti. Tada supratau, kad baletas nėra forma – tai kažkas daugiau.“
Lietuvos šokio informacijos centras rengia „Vasaros šokio mokyklą“ kasmet rengia rugpjūčio mėnesio antroje pusėje. Norintys joje dalyvauti kasmet kviečiami registruotis iš anksto, pagal pretenduojančiųjų amžių ir patirtį jiems parenkamas atitinkamas pamokų lygis ir suformuojamos 20-22 žmonių grupės. Pamokos vyksta kasdien nuo devynių ryto iki aštuonių valandų vakaro. Dalyviai gali rinktis po vieną ar kelias disciplinas.
Seminarai ir kūrybinės dirbtuvės jauniems šokėjams truks iki šeštadienio. Rugpjūčio 25 d. 20 val. vyks viešas „Vasaros šokio mokyklos“ uždarymas, kuriame dirbtuvių dalyviai pristatys per savaitę nuveiktą darbą. Uždarymo vieta – Menų spaustuvė, Šiltadaržio g. 6, Vilnius.
