Nuotrauka – AUKSO ŽUVYS asmeninio archyvo ©
Spalio mėnesį pasirodė Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė“. Leidėjai tikisi, kad šiais metais minint Bonos Sforcos ir Žygimanto Senojo vedybų 500 metų jubiliejų, knyga reikšmingai prisidės supažindinant plačiąją visuomenę su šia nepelnytai užmiršta asmenybe.
„Karalienės Bonos virtuvė“ – istorinė pažintinė ir gastronominė kelionė, pristatanti vieną ryškiausių XVI a. LDK istorinių figūrų – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą. Tai pirmoji lietuvių autorių knyga apie šią valdovę, kuri atitekėdama į mūsų kraštus savo kraityje atsinešė ištisą Renesanso epochą.
Mintis parašyti knygą gimė istorijos entuziastei Jolitai Bernotienei – ją sužavėjo ši iškili moteris, jos gebėjimas aktyviai veikti įvairiose įtakos sferose. Bonos Sforcos indėlis į LDK virtuvę ragino eksperimentuoti ir kurti, o atradimais norėjosi dalintis su kitais, būsimus skaitytojus užkrėsti Renesanso virusu. „Virusas nėra kenksmingas, atvirkščiai, – suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, stiprina pasididžiavimą savo istorija ir tradicijomis, skatina kurti ir atrasti“, – sako autorė.
Svarbių motyvų išsamiai pristatyti karalienę Boną Sforcą plačiajai visuomenei turėjo ir jos veiklą jau penktus metus kruopščiai tyrinėjanti Rasa Leonavičiūtė. Istorikės nuomone, nors Bona Sforca gyveno prieš 500 metų, jos norai bei siekiai turėtų būti gerai suprantami dabarties moteriai: „Šiandien vertinamos veiklios ir ambicingos moterys, sugebančios žongliruoti savo atsakomybėmis darbe ir šeimoje. Taigi Bonos asmenybė ir įvaizdis itin imponuoja ją vertinant per šiuolaikinės moters sampratą.“
Knygoje populiariu stiliumi pristatoma šios išsilavinusios, charizmatiškos ir ambicingos valdovės gyvenimo istorija: vaikystė, brendimo metai, nutekėjimo į LDK ir Lenkiją aplinkybės, valdymo ypatybės, reformos, diegtos šalyje, dvare, virtuvėje; santykiai su šeima – vyru Žygimantu Senuoju, sūnumi Žygimantu Augustu, marčiomis ir dukromis, tapusiomis svarbiomis Europos politinės arenos figūromis.
Ne tik skaityti, bet ir patirti istoriją autorės kviečia į virtuvę – knygoje skaitytojai ras 29 modernizuotus Renesanso laikų receptus, kurie, tikėtina, buvo žinomi ir Bonos dvare. Teigiama, kad Bona Sforca ne tik atnešė į Lietuvą itališkų patiekalų madą, bet ir suformavo Viduržemio jūros virtuvės tradiciją. Taigi knyga su atkurtais, modifikuotais, pačių autorių išbandytais XVI a. receptais dovanoja puikią galimybę susipažinti su kulinariniu paveldu praktiškai.
Originaliai iliustruota knyga „Karalienės Bonos virtuvė“ sujungia istoriją su patyrimu, įkvepia labiau pažinti šalies praeitį, domėtis, kurti ir eksperimentuoti virtuvėje. O neturintiems laiko gaminti, bet trokštantiems patirti istorinių skonių, bus siūloma apsilankyti Trakuose įsikūrusiame restorane „Bona pizzeria&lounge“ ir išbandyti kelių patiekalų, pagamintų pagal šią knygą.
