Socialinių medijų pasaulyje matome tik tai, kas tobula: gražiausius modelius, stipriausius atletus, geriausius dainininkus, sėkmingiausius verslininkus, žiauriausius nusikaltėlius, keisčiausius įvykius ir beprotiškiausius rekordus. Visus mūsų planetos -iausius. Mums nuolat brukama, kokie turėtume būti ir į ką lygiuotis.
Išskirtinumas tampa išgyvenimo žaidimu, kuriame pasaulis – džiunglės, o mes – rojaus paukščiai, iš paskutiniųjų bandantys jose išgyventi. Iš lentynų šluojame naujausius ir brangiausius drabužius, pasineriame į beprotiškiausius nuotykius ar išbandome unikaliausias naujoves. Visa tai tik tam, kad būtume geresni už kitus.
Ši niekados nesibaigiančio spindesio vilionė tokia stipri, kad veidrodyje išvydę filtro nepagražintą atvaizdą, išsigąstame, jaučiamės sužlugdyti. Kaip pasieksime aukštumų, neišsiskirdami iš minios? Kaip subursime dar daugiau sekėjų?
Mes taip įnirtingai siekiame tobulumo, kad nesusimąstome, jog, jei viskas būtų tobula, gyventume nuobodžiame utopiškame pasaulyje. Jei išskirtinumas taptų norma, tuomet vidutinybė taptų išskirtinumu. Vidutinybė taptų „naująja juoda“.
Fotografas – Gerardas Anusevičius
Dizainerė – Jurgita Rapkevičiūtė
Vizažistė – Austėja Žaliukaitė
Modelis – Laura Kerdokaitė
Vieta – „Domus Maria Hotel“, Vilnius