Istorija susideda iš to kas buvo, kas yra dabar, o kas bus ar ne – tai yra nesibaigianti diskusija((ne)bus). Nuotraukoje matomas priestatas šiuo metu yra rekonstruojamas ir pokytis tarp to, kaip buvo ir kaip yra dabar, yra pavyzdys, kaip keičiasi miestas. Fotografija padeda užfiksuoti šį pokytį metuose, metų laikuose ar dienos eigoje.
Mokslų akademijos priestatas, Žygimantų g. 1, Vilnius, pastato autorius A. Brusokas, 1976. Fotografijos N. Tukaj, 2015, 2019 © Nuotraukos: Norbert Tukaj, Jonės Miškinytės ir Karolio Želtinio ©
Leidykla „Lapas“ savo veiklą pradėjusi kaip architektūrinė leidykla ir toliau tęsia savo misiją pasakoti apie architektūrą ir išmokyti išgirsti, ką mums pasakoja pastatai. Jau rudenį pasirodys nauja architektūros serija „Architekstai“ kartu su paskaitomis bei susitikimais su architektūros pasaulio žmonėmis. Tiek paskaitos, tiek knygos skatins diskusiją ir kels klausimą: „Kodėl reikia kalbėti apie architektūrą?“
Pirmoji paskaita apie architektūrą buvo surengta vakar, Lietuvos Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje. Architektūros fotografas Norbert Tukaj pasakojo apie pastatus, kurie buvo užfiksuoti leidyklos LAPAS išleistame Vilniaus architektūros gide, kuris anot Norbert iš dalies atstoja miesto architektūros albumą, kuriame tam tikru laikmečiu fotografijose sustabdoma istorinė akimirka, kuri, tikriausiai, nepasikartos.
Buvusi Ryšių ministerija, dab. Sveikatos apsaugos ministerija, projektuota Justino Šeiboko yra pavyzdys, kaip pagarbiai reikėtų elgtis su pastatais. Tai viena iš nedaugelio sovietmečio modernizmo pastato restauracija. Betoninės fasado dalys jau buvo aptrupėjusios, kyšojo armatūra – o šiandien antram gyvenimui prikeltas pastatas toliau puošia ir puoš Vilniaus senamiestį. Buv. Ryšių ministerija, Vilniaus g 33, Vilnius, pastato autorius J. Šeibokas, 1979, fotografas N. Tukaj, 2019 ©
Norbert Tukaj ©
Istorija susideda iš to kas buvo, kas yra dabar, o kas bus ar ne – tai yra nesibaigianti diskusija((ne)bus). Nuotraukoje matomas Mokslų akademijos priestatas (autorius A. Brusokas, 1976) šiuo metu yra rekonstruojamas ir pokytis tarp to, kaip buvo ir kaip yra dabar, yra pavyzdys, kaip keičiasi miestas. „Fotografija padeda užfiksuoti šį pokytį metuose, metų laikuose ar dienos eigoje. Ir tai yra architektūros dokumentavimo žavesys: padarai fotografiją ir stebi, ar užfiksuota vieta keičiasi ar ne, ir tuomet užfiksuoji pokytį,“ – apie savo darbo subtilybes pasakojo Norbert.
Kalbėti apie ikoniškų pastatų architektūrą galima dienų dienas, todėl kiekvienam siūlau atrasti savo istoriją ir tai, kas yra asmeniškai gražu. Kompozitorių namai susiję su muzika, artistais ir fotografuojant interjero erdves istoriją padeda pasakoti muzikantai. Lietuvos kompozitorių sąjungos pastatas, A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius, pastato autorius V. E. Čekanauskas, 1966, fotografija N. Tukaj, 2018, smuikininkė Edita Gumauskaitė ©
Architektūros fotografas Norbert Tukaj ir leidyklos LAPAS vadovė Ūla Ambrasaitė ©
Kalbėti ir klausyti apie architektūrą ne tik reikia, bet ir yra labai įdomu. Kaip sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė „Apie architektūrą reikia kalbėti todėl, nes pastatai patys nekalba, o žmonės visgi nori žinoti daugiau nei mato jų akys.“
Rudenį apie architektūrą bus kalbama daug, kadangi pasirodys garsioji Le Corbusier knyga „Apie architektūrą“. Išleista 1923 m. ji padarė didelę įtaką kelioms architektų kartoms. Taip pat pristatysime JAV žurnalistės Jane Jacobs pagrindinį veikalą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“ (1961), kuris turėjo didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Žiemą pasirodys ilgai lauktas Neringos architektūros gidas.
Labiausiai vertinamas architekto J. Šeiboko darbas yra buvusios Lietuvos Kooperatyvų sąjungos rūmai. Bendraujant su Justinu Šeiboku gyvai jis pasakojo istoriją apie fasadinio tinko sprendimą, kuris dominuoja fasade. Architekto sumanymas buvo išskirtinės ilgaamžės medžiagos – smiltainio tinko panaudojimas, kuris buvo žymiai brangesnis nei įprastas fasadinis tinkas. Todėl šiam sprendimui reikėjo valdžios iš Maskvos pritarimo, kurį lydėjo įprasti sovietiniai bauginimai.
Lietuvos Kooperatyvų sąjungos rūmai, Gedimino pr. 28, Vilnius, pastato autorius J. Šeibokas, 1978, fotografija N. Tukaj. 2019 ©
Tai pat dar vienas puikus Vytauto Čekanausko kūrinys šalia Tauro kalno. Taip pat laikui mažai pavaldus projektas. Pastatas jautriai atkartoja kalno reljefą ir labiausiai sužavėjo kaip pastatas atrodo vasaros vakare. Buv. Žemės ūkio ekonomikos institutas ir skaičiavimo centras, V. Kudirkos g. 18, Vilnius, pastato autorius V. E. Čekanauskas 1979, fotografija N. Tukaj, 2017 ©
Architektas Martynas Mankus, architektūros fotografas Norbert Tukaj, leidyklos LAPAS vadovė Ūla Ambrasaitė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė ©
