Kaune šį savaitgalį vyksianti meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair“ į Kauno fotografijos galeriją suburs daugiau nei dvidešimt menininkų, leidėjų ir knygynų atstovų. Kaip sako patys dalyviai, meno knygos geba kurti bendruomenes, padeda žmonėms kalbėtis, kelti klausimus, o dalyvavimas meno leidinių mugėse lankytoją nustebina naujomis ir netikėtomis patirtimis.
„Šiais laikais meno knyga, ypač fotografijos knyga, pati yra meno objektas“, – sako latvių fotografas, lektorius ir žurnalo „FK Magazine“ redaktorius A. Balčus, paklaustas, koks meno leidinių vaidmuo šiandienos visuomenėje. „Nusipirkti meno knygą yra beveik tas pats, kaip nusipirkti tapybos ar fotografijos kūrinį, tačiau paprastai meno knyga yra žymiai prieinamesnė.“
„Meno knygos sukuria bendruomenes, jungiančias įvairius meno tinklus – nuo institucijų iki „pasidaryk pats“ metodo ar ne pelno siekiančių organizacijų“, – priduria prancūzų rašytoja ir kuratorė Barbara Sirieix. „O tai reiškia, kad paieška vyksta ne taip hierarchiškai“. Sostinės knygyno „Juodas šuo“ įkūrėjas Tomas Lučiūnas džiaugiasi, kai menas dalyvauja žmogaus kasdienybėje: informuodamas, gerindamas buitį ir būtį, provokuodamas, kviesdamas dialogui, tačiau yra įsitikinęs, kad kalbant apie meno leidinius vis dar yra daug stereotipinių klišių: „Dažnai galvojama, jog meno leidinys – tai albumas, dulkantis lentynoje, meno knygos – lentynų puošmena, o meno leidinių kolekcionavimas – elitizmo ar bibliolatrizmo požymis ir panašiai. Man prie širdies socialinės funkcijos klišė, kuri gali pasitarnauti kaip priemonė kalbėtis, kelti klausimus. Tą patyriau studijuodamas Lietuvos fotografijos kursą Vilniaus Universitete ar tiesiog vartydamas albumus Palangos kavinėje „Fotokava“, – prisimena jis.
Kalbant apie meno leidinius, dažnai pabrėžiama jų vertė ir reikšmė. Ką meno knyga reiškia leidėjui, menininkui, knygynui? „Aš pati dar neišleidau tiek knygų, kad galėčiau vadintis redaktore, bet pagal visai neseną patirtį galiu pasakyti, jog knygos kūrimas yra ilgas procesas, per kurį menininkas išgyvena labai daug pasikeitimų, taip įgydamas didžiulę transformacinę patirtį“, – sako B. Sirieix.
„O man meno leidinys pirmiausiai yra puikus būdas išsaugoti ir dalintis menininko darbais, tačiau aš paprastai nusiperku tokią knygą, kurioje trys elementai, atitinkantys mano skonį – meno kūrinys, dizainas, galutinis rezultatas – yra pateikti aukščiausiu lygiu“, – atskleidžia A. Balčus.
Ką patiems meno leidinių mugės dalyviams suteikia dalyvavimas tokiuose renginiuose? „Dalyvavimas meno leidinių mugėje pirmiausia leidžia pagalvoti, kas yra svarbu patiems, kur mes tą menamą meną matome, kiek į meno leidinio sąvoką telpa. Prekiaudami skaitytomis knygomis susiduriame su tuo, kad ne visiems senos knygos aktualios dėl turinio. Be kolekcinių intencijų, dažnas ieško praeityje likusių knygos meno atspindžių. Ieškome ir mes“, – sako T. Lučiūnas. A. Balčus įsitikinęs, jog meno leidinių mugės padeda dalyviams ir lankytojams jungtis į bendrų interesų tinklą: „Tokio pobūdžio įvykis suteikia galimybę dalintis knygomis su auditorija, kurti bendruomenę, o kartais gal net padėti pamatus kažkokiam naujam knygos projektui“, – tikina jis. Tam pritaria ir B. Sirieix: „Meno leidinių mugė – tai labai gera proga susitikti su ta visuomenės dalimi, kuri nėra susijusi su menininkų, meno leidėjų, kuratorių veikla ir su ja susipažinti“.
Sparčiai vystantis technologijoms, greitėjant gyvenimo tempui, keičiasi ir vartotojų įpročiai. Su kokiais iššūkiais dažniausiai tenka susidurti meninės leidybos atstovams? „Pinigų stoka“, – neslepia B. Sirieix. „Aukštos nekilnojamo turto kainos, brangstantis popierius, lankytojų ir darbuotojų erudicija“, – ją papildo ir T. Lučiūnas. „Man asmeniškai didžiausias iššūkis yra laikas, nes pažinti meno leidinius ir apie juos kalbėti reikia žinių. Neretai spragas užpildo ir apsilankantys lankytojai“.
Balčus sako, kad dažnai nelengva išlaikyti visus tris elementus – meno kūrinį, dizainą, galutinį rezultatą – aukštame lygyje. „Taip pat, žinoma, pinigų trūkumas. Tai yra didžiausia priežastis, kodėl Latvijoje nėra itin daug meno knygų“.
Kodėl žmonės turėtų apsilankyti meno knygų mugėje? „Joje galima atrasti ką nors naujo, pamatyti daug puikių knygų“, – beveik vienbalsiai tvirtina visi. „Taip pat perkant jas palaikyti menininkų darbus ir leidėjų veiklą“, – priduria A. Balčus.
„Kaunas Art Book Fair“ vyks lapkričio 16-17 d. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2) ir exFotostudijoje (Rotušės a. 1.)
Renginys atviras ir nemokamas visiems.
Mugės ir parodos darbo laikas: šeštadienis 11:00 – 19:00 / sekmadienis 10:00 – 18:00
Organizuoja Kauno fotografijos galerija.
Edukacinę programą kuruoja „Six Chairs Books“.
Iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.