Nuotraukos – „Low Air“ asmeninio archyvo ©
Regetonas – aistringas šiuolaikinis gatvės šokis iš Lotynų Amerikos. Jis ne tik užkuria aistras jį šokantiems, bet ir jį žiūrintiems. Tuo galima įsitikinti dabar kino teatruose rodomame Čilės režisieriaus Pablo Larraín filme „Ema. Piromanė“ („Ema“, 2019). Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ įkūrėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius išvydę šį filmą atskleidžia dar daugiau detalių apie pasaulį iš proto vedantį šokį.
Regetonas yra muzikos stilius, prasidėjęs Puerto Rike, 1990-ųjų pabaigoje. Jis yra stipriai paveiktas amerikiečių hiphopo, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros muzikos. Regetono skiriamasis bruožas – repavimas ir dainavimas ispanų kalba. Per pastarąjį dešimtmetį šis muzikos ir šokio žanras iš Karibų salų išpopuliarėjo visoje Lotynų Amerikoje. Šiandien regetono ritmai atpažįstami ir Vakarų muzikoje.
„Regetono šokis turi panašumų į hiphopo subkultūrą, kuri anksčiau, iki tampant meinstrymine, buvo tarsi prieglobstis paribio žmonėms, socialinę atskirtį patiriantiems ar smurtinėje aplinkoje augantiems. O filme „Ema. Piromonė“ būtent ir rodomi nestandartiniai žmonių tipai, kurių gyvenimai nėra lengvi, ir perteikiama, kaip veikėjos atranda save regetono meno formoje“, – mintimis dalinasi A. Gudaitė.
Filme „Ema. Piromanė“ akcentuojama choreografo Gastino (Gael Garcia Bernal) ir šokėjos Emos (Marian Di Girolamo) santykių ašis. Gastinas atstovauja profesionalią šokio sceną, o pagrindinė veikėja Ema – gatvės šokius. Ši meninė priešprieša iliustruoja ir asmeninių santykių trintį.
Nuotrauka – Vismantė Ruzgaitė ©
Pasak šokėjo ir choreografo L. Žakevičiaus, šiame filme pastebima ryški šokio ir pagrindinės veikėjos sąsaja: „Filme, kuriame persipina fikcija ir realybė, yra svarbus moters vaidmuo. Jos elgesiui apibūdinti režisierius yra taikliai pasirinkęs žaidimo su degtukais metaforą. Pagrindinės veikėjos žaidimas su gyvenimu yra išreiškiamas per šokį, kuris tarsi mediumas, kuriame režisierius įžvelgia moters liniją, apie kurią jis norėjo kalbėti“, – pasakoja L. Žakevičius.
„Įdomi yra filmo įžanga, kurioje vaizduojamas šiuolaikinis šokis. Čia susiduria du skirtingi pasauliai. Regetono šokėja, ieškodama savirealizacijos, bendrauja su profesionalios scenos atstovais ir kartu šoka, nors regetonas nėra laikomas profesionalia šokio šaka. Be šios paralelės įžvelgėme ir kitų: vaiko ir mamos ar mamos ir tėvo“, – vieningai kalba šokėjai.
