Nuotraukos – Gabijos Grušaitės asmeninio archyvo / Marija Mireckaitė, Vikė Malašauskaitė ©
Kai kurios knygos nesensta, ir tuo galėjai įsitikinti trečiadienio vakarą „Šekspyro“ viešbutyje surengtame Gabijos Grušaitės po dešimties metų perleidžiamo romano Neišsipildymas pristatyme. Literatūros kritikės Jūratės Čerškutės moderuojamas pokalbis su autore Gabija Grušaite, leidėja Ūla Ambrasaite ir skaitytoja, vestuvių planuotoja Laura Vagone įtraukė ir kitus renginio svečius, virsdamas pasikalbėjimu apie romano neblėstantį aktualumą net ir šiandien, po dešimties metų.
Knyga visai kartai
Prieš dešimt metų Gabijos Grušaitės Neišsipildymo juodraštis, papuolęs į leidėjos Ūlos Ambrasaitės rankas, buvo ir romano atsiradimo, ir moterų draugystės pradžios atskaitos taškas. „Tuo metu atlikau praktiką leidykloje „Baltos lankos“, kur gavau užduotį skaityti visus leidyklą pasiekiančius rankraščius. Taip į rankas papuolė Gabijos rankraštis, ji tuo metu pasirašinėjo Stasio Šaltokos vardu. Tai buvo šviežio oro gurkšnis – kažkas nestandartiško, iki skausmo pažįstamai kalbančio apie mūsų kartą, ir dar parašyta gyva kalba. Juodraštį tiek aš, tiek leidyklos vadovai perskaitėme neatsitraukdami. Taip atsirado pirmasis Neišsipildymo leidimas. Drauge tai buvo ir mūsų su Gabija draugystės pradžia.“
Literatūros kritikė Jūratė Čerškutė, prieš dešimt metų rašiusi recenziją romanui, pasakojo, jog Neišsipildyme vyraujanti bendra jauno žmogaus nuovargio, neišsipildymo ir savęs neradimo nuotaika dabartinėje literatūroje yra stipriai įsišaknijusi, bet prieš dešimt metų tai buvo nauja ir neįprasta. „Pamenu, kaip tuometiniame prozos ir ypač prozos debiutų kontekste G. Grušaitės Neišsipildymas buvo visiškai kitoks romanas, jauno žmogaus parašytas jauniems žmonėms, labai gyvas, nes adekvačiai kalbantis apie dabartį. Prieš dešimt metų rašiau apie G. Grušaitės romane fiksuotą kartos pojūtį, dabar, naujai perskaičiusi, galiu paliudyti, kad tas pojūtis vis dar gyvas, kaip ir kai kurios laikmečio metaforos gal dabar net pagavesnės ir iškalbesnės nei prieš dešimt metų.“
Antrą romano leidimą išleidusios „Lapo“ leidyklos vadovė pasakojo, kad sprendimas po dešimties metų pakartoti knygos leidimą atrodė natūralus: „Nors ir pasirodęs prieš dešimt metų, jis lyg nepaseno, vis dar labai paveikus paskutinių klasių moksleiviams ir dvidešimtmečiams, net ir mano bendraamžiams trisdešimtmečiams, tad norim jį prisiminti ir priminti naujai kartai.“
Romanas iš praeities apie dabartį
Per pristatymą romano autorė pasakojo, kad šioje knygoje, tuomet būdama dvidešimties, ji rašė apie savęs paieškas ir neišsipildymus. Po dešimties metų rašytojai Neišsipildymas atsiskleidžia dar kitaip: „Dabar man šis romanas atrodo kaip melancholiška pasaka, kurioje galima apčiuopti influencerio gimimo ištakas. Romane aprašomas paviršiais šliaužiantis pasaulis, visa kita slepiantis po nutylėjimais, – pasakojo autorė. – Dvi pagrindinės knygos herojės, Rugilė ir Ugnė, po dešimties metų atrodo realesnės nei kada nors anksčiau. Galbūt dėl to, kad socialinės medijos į viešumą iškėlė daug panašių jaunų moterų, kurių gyvenimą „vartojame“ kasdien.“
Pasak Ūlos Ambrasaitės, Gabijos knygos įtraukia savo gyvenimiškumu: „Gabijos Grušaitės kūryba atliepia dažnai pačios jos kartojamą mintį, kad gyvenimas yra daug įdomesnis, negu galėtum išgalvoti. Tai gali perskaityti ir Gabijos tekstuose, kurie yra labai jautrūs dėl gerai atpažįstamų situacijų ir vidinių būvių, bendrų visai kartai“, – pasakojo Gabijos bičiulė ir leidėja Ūla.
Ką jaunam žmogui romanas kalba šiandien?
Pristatymo metu tarp svečių buvo dvi dvyliktokės, Vikė Malašauskaitė ir Marija Mireckaitė, užmezgusios asmeninį santykį su Neišsipildymu. Romano autorė Gabija Grušaitė pasakojo, kad kai Jūratė ir Ūla pasiūlė perleisti romaną, jai pasidarė įdomu, ar tikrai tekstas atliepia naująją kartą. „Taip atsirado dvyliktokės Vikė ir Marija. Paprašiau jų perskaityti romaną. Labai jaudinausi, ar joms patiks, bet merginoms romanas taip patiko, jog galiausiai pasiūliau joms prisidėti prie antro leidimo. Romano komunikacijai jos kuria vizualų turinį, pasakojantį apie Neišsipildymą jų akimis.“
Renginio metu Vikė Malašauskaitė papasakojo, apie ką romanas kalba jai kaip jaunam žmogui: „Man ši knyga yra apie žmogaus galimybių perteklių ir mūsų reakciją į tai. Apie nuolatinę nežinomybę ir pasimetimą. Man labai įdomus knygos herojės Rugilės personažas, jos veiksmai labai skiriasi nuo minčių. Rugilė nebegirdi savęs, nesugeba kliautis intuicija, nes tiesiog per didelį aplinkos triukšmą savęs neišgirsta“, – pasakojo mergina.
Kitai jaunai skaitytojai Marijai Mireckaitei romanas kalbėjo apie savęs atsižadėjimą dėl kitų: „Man Neišsipildymas yra apie priklausomybę – kai atsižadi savęs ir gyveni dėl kitų ir pagal kitus. Tokios mintys tikrai aplanko dažną jauną žmogų, nes jaučiamas nuolatinis aplinkos spaudimas priimant įvairiausius gyvenimo sprendimus.“
Romano Neišsipildymas pristatymas Vilniaus knygų mugėje vyks vasario 22 d., šeštadienį, 14 val., 5.2 salėje. Renginyje dalyvaus rašytoja Gabija Grušaitė, literatūros kritikė Jūratė Čerškutė ir jaunoji skaitytoja Vikė Malašauskaitė. Susitikimai su autore leidyklos „Lapas“ stende vasario 20 d. (15.30–17 val.) ir vasario 22 d. (12–13 val., 15–16 val.)
