Jei libis.lt nemeluoja, Lietuvoje neišleista nei viena šiųmetinės Nobelio literatūros premijos laureatės Louise‘os Glück poezijos knyga. Jos poezijos lietuvių kalba galima aptikti tik periodikoje. Net jei ir galėtumėme visą laureatės poeziją skaityti savo gimtąja kalba, ar tai bus ta pati poeziją? Ar poeziją yra įmanoma išversti? Apie tai Lietuvos kultūros institutas kviečia diskutuoti spalio 10 dieną festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“.
Savo įžvalgomis pokalbyje „Ką apie poezijos vertimus sako skaičiai?“ dalysis poetė, „Šiaurės Atėnų“ vyriausioji redaktorė Giedrė Kazlauskaitė, Instituto projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė, poetas Kornelijus Platelis, literatūros vertėjas Markusas Roduneris, pokalbį ves literatūrologė Virginija Cibarauskė.
Diskusijos dalyviai. Nuotraukos – organizatorių archyvo ©
Ką apie poezijos vertimus sako skaičiai?
„Kiekvienas užsienyje išleistas Lietuvos literatūros vertimas atidaro dar vieną naują langą į Lietuvą ir suteikia galimybę kitomis kalbomis šnekantiems žmonėms giliau pažinti mūsų šalį, jos kultūrą ir idėjas, kuriomis apmąstome pasaulį,“ – sako Instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Instituto Vertimų skatinimo programos lėšomis finansuoti poezijos vertimai yra publikuoti beveik 100 poezijos knygų ir antologijų. Daugiausia poezijos iki šiol yra išversta į anglų, italų, vokiečių ir rusų kalbas. Lietuvos poetų kūrinius savo gimtąja kalba skaito 20-ies šalių poezijos mėgėjai. Tarp populiariausių poetų, kurių poezijos vertimus į užsienio kalbas finansavo Institutas, yra Gintaras Grajauskas, Marcelijus Martinaitis, Jonas Mekas, Kornelijus Platelis, Tomas Venclova.
„Skaičiai padeda suprasti Vertimų programos naudą, tačiau tai tikrai nėra vienintelis būdas kalbėti apie poezijos vertimus. Svarbiau kalbėti apie tai, ar poezijos vertimai sulaukia užsienio leidėjų ir skaitytojų dėmesio, kokie skaitytojų ir literatūros kritikų atsiliepimai, – mintimis dalijasi A. Žilinskienė.
Ar reikia versti poeziją?
Kyla įžūlus klausimas – jei poezija buvo versta, ar ji vis dar yra ta pati poezija? Galbūt vertimus galėtų pakeisti poetų įskaityti garso įrašai ir sufleruojanti pastaba „eilėraštis yra apie…“? Kodėl reikia versti poeziją? Ir ar reikia?
Literatūrologė Virginija Cibarauskė mano, kad poezijos vertimai yra reikalingi. „Poeziją verta versti, nes poeziją verta skaityti – gal net labiau nei kitų žanrų tekstus. Eilėraštis perteikia prasmes, kurių neįmanoma perteikti jokiais kitais būdais. Eilėraščių, sukurtų kita kalba, vertimai ne tik praplečia mūsų poetinės kalbos galimybes, bet ir mūsų mąstymą, savęs bei mus supančio pasaulio suvokimą“.
„Būtina versti poeziją, ypač „mažesnių“ kalbų. Žinoma, geriausia skaityti poeziją originalo kalba, bet tai labai jau riboja galimybes. Vertimai leidžia publikai susipažinti su tokių šalių kaip Lietuva poezija, leidžia atsirasti poetiniam dialogui tarp įvairių šalių ir tikriausia praturtina jų poezija,“ – savo nuomone apie poezijos vertimus dalijasi literatūros vertėjas Markusas Roduneris.
Diskusija „Ką apie poezijos vertimus sako skaičiai?“ vyks festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ metu, spalio 10 d. 14 val. legendinėje kavinėje „Širdelė“ (Maironio g. 16, Druskininkai). Kviečiame!
