Kadras iš filmo „Šiauriečiai“ ©
Tik du vakarus – pirmąją ir antrąją šv. Kalėdų dieną – „Skalvijos“ kino centro virtualioje salėje bus galima pasižiūrėti vieną garsiausių kalėdinių filmų kino istorijoje „Tas nuostabus gyvenimas“ (It’s a Wonderful Life, 1946). Franko Capros režisuotas filmas aktualumo neprarado – jis ne tik primena apie mūsų veiksmų įtaką kitiems ar santykio su bendruomene svarbą, bet ir suteikia vilties.
Lietuviškai subtitruota kultinė juosta „Tas nuostabus gyvenimas“ vainikuos gruodžio 1-ąją prasidėjusį „Skalvijos“ Advento kalendorių ir taps dvidešimt penktuoju jo filmu. Rinktinis repertuaras iki gruodžio 25 d. kasdien vis dar atnaujinamas filmais, jų iš anksto neatskleidžiant. Visą programą galima peržiūrėti iki sausio mėnesio.
Kadras iš filmo „Tas nuostabus gyvenimas“ ©
Kadras iš filmo „Tas nuostabus gyvenimas“ ©
Penkiems „Oskarams“ (geriausias filmas, režisierius, montažas, garsas, aktorius) nominuotas „Tas nuostabus gyvenimas“ pasirodė po Antrojo pasaulinio karo. Sėkmės sulaukė ne iš karto, mat neatitiko tuometinių idealų, buvo laikomas pernelyg sentimentaliu. Tačiau patekęs į televiziją 8 dešimtmetyje filmas tapo nepaprastai populiarus. Televizijos ekrane F. Capros juosta virto kalėdiniu filmu.
Filmas sukurtas pagal Philipo Van Doreno Sterno kūrinį „The Greatest Gift“. Keletą metų autorius nesėkmingai šią istoriją siūlė leidykloms, kol galiausiai nusprendė ją išsiųsti kalėdinio atviruko formatu. Ko gero, tai vienas ilgiausių kada nors sukurtų atvirukų – jį sudarė 21 puslapis! Vienai iš 200 kopijų atsidūrus prodiuserio Davido Hempsteado rankose, istoriją buvo nuspręsta perkelti į didįjį ekraną.
Nors pagrindinį vaidmenį buvo ketinama patikėti Cary Grantui, galop jis atiteko aktoriui Jamesui Stewartui, kuriam tai buvo pirmasis filmas po sugrįžimo iš karinės tarnybos JAV karinių oro pajėgose. Jo žmoną filme suvaidinusiai Donnai Reed šis filmas nebuvo debiutinis – ji jau buvo nusifilmavusi 20-yje filmų, tačiau šis padarė ją tikra žvaigžde.
Šį filmą šv. Kalėdoms parinkusi programų koordinatorė Eglė Maceinaitė sako, kad šiandienos įvykių fone „Tas nuostabus gyvenimas“ atrodo kur kas jautriau, suteikia vilties ir ragina permąstyti bei iš naujo įvertinti asmeninę ir kolektyvinę atsakomybę.
Kadras iš filmo „Tas nuostabus gyvenimas“ ©
Kadras iš filmo „Tas nuostabus gyvenimas“ ©
„Tas nuostabus gyvenimas“, nors ir neša optimistinę žinutę, emociškai pasiūlo visko – stipri aktoriaus J. Stewarto vaidyba ir filmo režisierius F. Capra meistriškai vedžioja žiūrovą nuo juoko iki ašarų, nuo visiškos bedugnės iki euforijos, todėl turiu prisipažinti, kad žiūrėdama filmą stipriai išgyvenau dėl to, kaip gyvenimas vis labiau slegia pagrindinį filmo veikėją. Filmas lengvai įtraukia dar ir todėl, kad veikėjus ištikusios nelaimės yra absoliučiai universalios, pavyzdžiui, net angelas patiria visiškai žmogui suprantamus karjeros ir asmeninius vargus“, – apie kalėdine pasaka vadinamą filmą pasakoja E. Maceinaitė.
Filmą „Tas nuostabus gyvenimas“ pristato „Skalvijos“ kino centro programų koordinatorė Eglė Maceinaitė.
1945-ųjų šv. Kalėdų išvakarėse Bedford Folso gyventojai meldžiasi už savo kaimyną Džordžą Beilį. Visą gyvenimą rūpinęsis kitų gerove ir dėl to į šalį nustūmęs savo svajones, vyras puola į neviltį ir ketina nusižudyti. Dangiškosios būtybės mėgina padėti Džordžui – į pagalbą išsiunčia angelą Klarensą. Kad išgelbėtų nelaimėlį, angelas nusprendžia parodyti Džordžui, kaip būtų susiklostęs miestelio gyvenimas, jei šis niekad nebūtų gimęs.
Filmą „Šiauriečiai“ pristato Europos kino forumo „Scanorama“ programos sudarytojas Dmitrijus Gluščevskis.
Iki juostos „Tas nuostabus gyvenimas“ „Skalvijos“ virtualios salės žiūrovų laukia dar du dėmesio verti filmai. Vienas jų – šiandien virtualioje salėje pristatoma juosta „Šiauriečiai“ (The Northeners, 1992). Tai – antrasis olandų režisieriaus Alexo van Warmerdamo (anksčiau virtualioje salėje buvo parodytas kitas jo darbas „Borgmanas“) filmas – juodojo humoro komedija apie neįprastą bendruomenę, gyvenančią nebaigtame statyti pastatų komplekse 7-ojo dešimtmečio Olandijoje. Groteskiškoje satyroje apie olandų visuomenę persipina režisieriaus vaikystės prisiminimai ir siurrealūs pasakos elementai.
