Nuotraukos – Aistės Valiūtės ir Daumanto Plechavičiaus © Lietuvos erdvės agentūra Venecijos architektūros bienalėje, 2021, Venecija.
17-oje Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaujanti menininko Julijono Urbono įsteigta Lietuvos erdvės agentūra (LEA) kviečia lankytojus nusiskenuoti 3D skeneriu ir sudalyvauti iš žmonių kūnų besiformuojančios planetos astrofizikinėje simuliacijoje. LEA praneša, kad kosminės architektūros programos „Planeta iš žmonių“ dalyvių skaičius šiuo metu perkopė jau penkis tūkstančius. Kiek žmonių, laiko ir resursų reikėtų, kad toks naujas kosminis darinys atsirastų, specialiame agentūros leidinyje svarsto ir skaičiavimus pateikia 17 pasaulio mokslininkų ir tyrėjų. Liepos 8 d., 18 val. Nacionalinio muziejaus padalinio „Istorijų namai“ kieme (T. Kosciuškos g. 3) organizuojamas šio leidinio pristatymas ir susitikimas su menininku.
Pirmoje metinėje ataskaitoje – tyrimų rezultatai
Ruošiantis dalyvauti viename svarbiausių tarptautinių architektūros renginių, J. Urbonas kartu su LEA asistuojančia kuratore Milda Batakyte sudarė Pirmąją metinę agentūros ataskaitą (Annual Report No.1). Tai specialus leidinys, kuriuo siekta projektą kontekstualizuoti, paruošti jo mokslinius pagrindus ir pristatyti atliktų tyrimų rezultatus. Išsami, beveik 200 puslapių publikacija susideda iš trijų dalių: apžvelgia J. Urbono plėtojamas gravitacijos ir meno sąsajas, išsamiai pristato „Planetos iš žmonių“ idėją, o galiausiai, ieško atsakymų septyniolikos mokslininkų, tyrėjų ir kūrėjų pateikiamose galimybių studijose.
„Subtiliai prisidengdami Lietuvos erdvės agentūros vardu kreipėmės į kelias dešimtis įvairių sričių specialistų – astrofizikų, astrobiologų, antropologų, planetologų, architektų ir menininkų, prašydami įvertinti planetos iš žmonių idėją iš jų atliekamų tyrimų ar praktikų perspektyvos. Net ir patys nustebome sulaukę tiek daug entuziastingų reakcijų ir išprovokavę mokslininkus įsivaizduoti tai, kas galbūt net nebūtų įmanoma. Šis tarptautinis bendradarbiavimas parodė nemažai mokslinių ir tarpkultūrinių atodangų, kurios paprastai meniniame projekte liktų nepasiekiamos ir nepažinios“, – apie Pirmosios metinės ataskaitos sudarymą pasakoja J. Urbonas ir M. Batakytė, užsimindami, kad antrosios pasirodymas priklauso nuo kitų LEA projektų.
Rekomenduoja skaityti kaip atlasą
Leidinį anglų kalba išleido leidykla „Six Chairs Books“, bendradarbiaudama su galerija „Vartai“ bei meno, edukacijų ir rezidencijų centru „Rupert“, kuris ir organizuoja šį Lietuvos paviljoną. Dizainą Pirmajai metinei ataskaitai kūrė Olandijoje kuriantys dizaineriai Janas Egbersas ir Studio Pointer*. Pastaroji Asyos Sukhorukovos ir Jakobo Schlötterio interaktyvių sprendimų dizaino studija sukūrė ir visą vizualinį LEA identitetą bei atliko 3D skenerio programavimo darbus. Duetas specialiai šiam leidiniui parengė ir grafinį esė. Vizualų pasakojimą apie medžiagų paiešką čia pristato ir LEA laboratorijos architektūrinius sprendimus kūrę Ona Lozuraitytė ir Petras Išora (Isora x Lozuraityte Studio for Architecture). Taip pat leidinį papildo ir specialus ankstesnių ar būsimų J. Urbono projektų plakatas.
Pirmosios metinės ataskaitos sudarytojai leidinį rekomenduoja skaityti kaip gluminančio minties eksperimento atlasą, padedantį orientuotis tankioje keliamų klausimų visumoje. Daugelis mokslininkų pastebi, kad projektas „Planeta iš žmonių“ skatina kalbėti ne tik apie naujojo kosmoso amžiaus problemas – kosmoso taršą, jo komercializavimą ar kolonizavimą, bet ir iš naujo skatina apsvarstyti patį žmogų ir Žemę. Štai Kinijos mokslų akademijos Nacionalinės astronomijos observatorijos profesorius ir planetologijos mokslininkas Zhengas Yongchunas leidinyje teigia, kad galvojimą apie žmonijos persikėlimą į kitas planetas skatina pavojai, su kuriais šiandien susiduriame pačių nustekentoje Žemėje. Tuo metu astrofizikas Vidas Dobrovolskas ir kosmoso architektūros tyrinėtojas Theodore W. Hallas ataskaitoje pateikia išsamius „Planetos iš žmonių“ skaičiavimus, kurie parodo, kad net jei į kosmosą ir išsiųstume visus šiuo metu Žemėje gyvenančius žmones, jie tesudarytų tik mažą asteroidą, o tam, kad susiformuotų planeta, prireiktų bent kelių tūkstantmečių.
Pirmoji Lietuvos erdvės agentūros metinė ataskaita
Pirmoji Lietuvos erdvės agentūros metinė ataskaita
Pirmoji Lietuvos erdvės agentūros metinė ataskaita
Komentaras Elonui Muskui ir mirties meditacija
Berlyno laisvojo universiteto socialinės ir kultūrinės antropologijos doktorantė Lauren Reid leidinyje publikuojamoje esė prisimena 1973 m. eko-distopinį filmą „Soylent Green“, kurio veiksmas vyksta 2022-aisiais – augančios žmonių populiacijos ir mąžtančių išteklių metais. Dėl didelio nepritekliaus daugeliui šalių tiekiami proteinų milteliai, kurie, kaip vėliau paaiškėja – gaminami iš žmonių. Tyrėja prisimena ir 2018 m. Elono Musko į kosmosą paleistą „Tesla Roadster“ sportinį automobilį, už kurio vairo sėdėjo šalmuotas „Starman“ manekenas, simbolizavęs nesustabdomą kosmoso kolonizavimo pažangą, o tuo pačiu – jo šiukšlinimą. Pasak L. Reid, J. Urbono idėja yra savotiškas komentaras fantastikos kūriniams arba naujausiems kosminio progreso procesams, tokiems kaip astrotarša, ar žmogaus galios sudievinimas.
Jeilio universiteto sociokultūrinės antropologijos docentė Lisa Messeri siūlo prisiminti amerikiečių astrofiziką, kosmologą ir rašytoją Karlą Saganą, sakiusį, jog esame sudaryti iš žvaigždžių. „Tačiau ką reiškia, kai žvaiždės ar planetiniai objektai yra pagaminti iš mūsų?“ – apie keistą projekte atsirandančią inversiją svarsto mokslininkė. Pasak jos, J. Urbono idėja parodo tokios planetinės inžinerijos kontraversiškumą – „Planeta iš žmonių“ gali keistis geomorfiškai, tačiau visuomet bus negyva. „Ar tai gręsia bet kuriai planetai, kurioje žmonės gyvena taip, lyg būtų nuošalėje procesų, nuo kurių priklauso pačios planetos gyvastis? Ar tai Žemės likimas?“ – klausia L. Messeri. Kitas amerikiečių antropologas Michaelas P. Omanas-Reaganas savo esė „Planetos iš žmonių“ projektą aiškina kaip savotišką mirties meditacijos pratimą, kuris padeda sumažinti prisirišimą prie savo kūno ir išorinių atributų.
Prie leidinio prisidėjo ir ambicingus architektūrinius projektus visame pasaulyje vykdančios kompanijos „MAD Architects“ įkūrėjas Ma Yansongas. Kartu su komanda architektas išgarsėjo dėl novatoriškų šiuolaikinės architektūros projektavimo sprendimų, tokių kaip „Absoliutūs bokštai“ Misisongos mieste Kanadoje, multifunkcinės paskirties kompleksas Pekino Čaojango rajone, įspūdingo kreivinio fasado Harbino operos teatras, ar amorfinio dizaino Ordos meno muziejus. Naujausias įgyvendintas jo projektas Haikou mieste Kinijoje baigiama statyti biblioteka, kurios sprendimus įkvėpė mokslinėje fantastikoje populiari „kirmgraužos“ idėja, kai kosminiai laivai gali keliauti apeidami šviesos greičio barjerą. Būten tokias asmenines „ateiviškos“ architektūros praktikas M.Yansongas įterpia ir į Lietuvos erdvės agentūros leidinį. Be šių autorių, leidinyje publikuojami Michaelo Clormanno, Régine Debatty, Hu Fei ir Jia Liu, Li Geng, Craigo Joneso, Rebekkos Ladewig, Xin Liu, Josepho Popperio, He Renke, Fredo Scharmeno tekstai.
Nuotrauka – Mildos Bendoraitytės © Julijonas Urbonas
Pristatymas „Istorijų namuose“
Liepos 8 d., ketvirtadienį, 18 val. Nacionalinio muziejaus naujojo padalinio „Istorijų namai“ kieme (T. Kosciuškos g. 3) menininkas J. Urbonas ir leidyklos „Six Chairs Books“ vadovė Justina Zubaitė-Bundzė ne tik pristatys Pirmąją Lietuvos erdvės agentūros metinę ataskaitą, bet ir kalbėsis apie Venecijos architektūros bienalėje besiformuojančią „Planeta iš žmonių“. Šis renginys yra neseniai atsidariusių „Istorijų namų“ ir Lietuvos leidėjų asociacijos organizuojamo pokalbių ciklo „Knyga ir kava“ dalis. Rašytojai, knygų dailininkai, istorikai, literatūros kritikai ir leidėjai vilniečius ir miesto svečius kviečia diskutuoti, kaip šiuolaikinė literatūra kalba apie dalykus, svarbius žmonėms, gyvenusiems ir prieš tūkstančius metų, o ką iš knygų galime sužinoti apie mūsų dabar pasirenkamą gyvenimo kelią, profesijas, pomėgius, miestus? Susitikimai kiekvieną ketvirtadienį iki pat vasaros pabaigos vyksta „Istorijų namų“ kieme, T. Kosciuškos g. 3, Vilnius. Dalyvavimas nemokamas.
Nuotrauka – Mildos Bendoraitytės © Milda Batakytė
Lietuvos paviljoną 17-oje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Paviljoną organizuoja meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“. Paviljono kuratorius Janas Boelenas, komisarė Julija Reklaitė, asistuojanti kuratorė Milda Batakytė, prodiuseris Mindaugas Reklaitis, architektai „Isora x Lozuraityte Studio for Architecture“ (Ona Lozuraitytė ir Petras Išora), modulinių struktūrų dizaineris Vladas Suncovas, inžinierius Povilas Ambrasas, grafikos dizaineriai ir 3D skenerio programuotojai Studio Pointer* (Asya Sukhorukova ir Jakobas Schlötteris). Strateginis partneris „X Museum“ (Pekinas). Partneriai „BALTISCHES HAUS“, „Collective“ (Edinburgas), galerija „Vartai“, „Gioielli Nascosti di Venezia“, „Girteka Logistics“, Nacionalinė dailės galerija, „Plasta“, „Science Gallery“ (Dublinas). Paviljono lankytojų ir gidų saugumu rūpinasi Monika Mačiulytė ir „Margarita“. Paviljono draugai: „Formuniform“, „Kosmica Institute“, Lietuvos aerokosmoso asociacija, Lietuvos kultūros institutas, „Six Chairs Books“, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus miesto savivaldybė, „Vilnius Tech“ architektūros fakultetas, Vilniaus universitetas.
