Menu
 
 

Romo Kalantos metai su lietuviškais filmais

2022 04 26  14:24  |  Aktualijos

Seimui šiuos metus paskelbus Romo Kalantos metais, Lietuvos kinematografininkų sąjunga kviečia į kino peržiūrų ciklą „Ilgas kelias į laisvę“. Programoje bus pristatomi įsimintiniausi lietuviški filmai, gvildenantys laisvės ir pasipriešinimo temas.

Romo Kalantos metai su lietuviškais filmais

Nemokamų seansų ciklas, skirtas paminėti Romo Kalantos metus, tęsis nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki birželio 9 d. Ketvirtadieniais žiūrovai bus kviečiami į kinematografininkų sąjungos kino salę. Dalis ciklo filmų bus rodoma ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.  Kiekvieną seansą lydės diskusijos su filmų autoriais, jas moderuos profesionalūs kino kritikai.

Balandžio 28 dieną programą „Ilgas kelias į laisvę“ kinematografininkų sąjungos salėje atvers režisierius Donatas Ulvydas su istorine drama „Emilija iš Laisvės alėjos“. Filmo veiksmas susijęs su neramumais, vykusiais Kaune 1972 m. po Romo Kalantos susideginimo – į juos atsitiktinai įsivelia pagrindinė filmo herojė Emilija, gavusi paskyrimą į Kauno dramos teatrą. Ši kino juosta 2017 metais buvo nominuota net devyniose „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų kategorijose.

Gegužės mėnesį ciklą pratęs 2019 metų dokumentinis filmas „Lituanie, mano laisve“, kuriame atskleidžiama lietuvių delegacijos Paryžiuje avantiūra – darbo 1919-ųjų Paryžiaus taikos konferencijoje aplinkybės. Filmas pateikia žiūrovams šiuolaikinę interpretaciją įvykio, apie kurį ir šiandien mažai kas žino. Seanse gegužės 5 d. dalyvaus ir diskusijai kvies šiuo filmu debiutavusi režisierė Martina Jablonskytė.

Gegužės 12 d.  bus rodomas legendinis 1991 metų filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Tai filmas apie lietuvių „hipių“ kartą, apie metą, kai susidegino Romas Kalanta, kai prasidėjo menininkų emigracija, kai suaktyvėjo slaptųjų tarnybų veikla. Šio filmo peržiūra, o kartu ir ciklo uždarymas, vyks birželio 16 dieną. Po seanso vyks diskusija su filmo režisieriumi Raimondu Banioniu.

Dokumentinis Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, kurį gegužės 12 d. pristatys prodiuserė Dagnė Vildžiunaitė. Tai istorija apie pokštą, įvykusį devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o naujametinio Kauno jaunųjų architektų karnavalo metu juokais susikūrė roko grupė „Antis“.

Režisierius Linas Mikuta pristatys dokumentinį filmą „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“. J. Zikaro gyvenimo istorija – tai galimybė nūdienos Lietuvos žmonėms naujai pažvelgti į savo santykį su valstybe, pabandyti iš naujo suvokti ryšį su žeme, kurią vadiname Tėvyne. Filmo seansui ir diskusijai žiūrovai kviečiami Gegužės 19 dieną.

Gegužės mėnesio seansus vainikuos dokumentinis filmas „Laiku suspėjome pasikalbėti“. Tai istorija apie režisierių Raimondą Vabalą, kurio gausioje biografijoje yra ir filmas „Skrydis per Atlantą“ – juosta, prikėlusi tautą laisvei. Režisierius pateikia filosofišką savo požiūrį laisvės ieškojimo, kūrybos laisvės temomis. Po seanso mintimis pasidalins ir šio filmo režisierė Agnė Marcinkevičiutė.

Birželį peržiūrų ciklas tęsis su dar vienu dokumentiniu filmu – Vytauto V. Landsbergio „Vanago portretas“. Filmas pasakoja apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, vieną garsiausių Lietuvos pokario partizanų vadų. Juostoje bandoma rekonstruoti šio laisvės kovotojo pasaulėjautą, siekiama atskleisti jo dvasios stiprybę ir subtilius asmenybės niuansus, remiantis paties Vanago dienoraščiais ir jo artimųjų atsiminimais.

Birželio 9 dieną režisierė Ramunė Rakauskaitė pristatys dokumentinį filmą „Kelionės namo“. Tai nuotaikinga, niekad kine nepasakota istorija apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne. Ši grįžimo namo istorija atskleidžia praėjusios epochos dvasią, dviejų civilizacijų sandūrą, spalvingus herojus ir jų netikėtas patirtis.

Visi kino peržiūrų ciklo „Ilgas kelias į laisvę“ renginiai yra nemokami. Juos iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. Rengia – Lietuvos kinematografininkų sąjunga bendradarbiaujant su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.


Komentuok:




*



Reklama