Šią savaitę sostinėje pristatomas režisieriaus Justo Tertelio ir dramaturgo Raimondo Klezio monospektaklis ne tik jaunimui – „Avinai“. Kūrėjai kviečia svarstyti identiteto klausimus ir asmeninės biografijos vingius. O teatrą mato kaip priemonę pokalbiams.
Nuotraukos – Gintarės Žaltauskaitės ©
Identitetas ir jo paieškos
Pasitelkdamas biografinius faktus aktorius Raimondas Klezys siūlo ieškoti savo identiteto. Žiūrovų klausiama, ar jie žino savo vardo istoriją ir kitus faktus, kurie apsprendžia juos šiandien. Koks jų ryšys su jais bei artimaisiais? Spektaklis kviečia prisiliesti prie patiriamo apmaudo, pykčio, liūdesio ir atleidimo. Tai temos, kuriomis įprastai jaunimui nedrąsu kalbėti, o mainais jie dažnai apsiginkluoja šviečiančiais telefonais.
Pjesės autorius ir atlikėjas R. Klezys atskleidžia, jog jau būdamas studentu išgyveno didelę dilemą ieškodamas savo autoriteto. Jis suprato, jog jo gyvenime tokių žmonių nebuvo. O atsitiktinai įvardintas žymus žmogus negali atstoti tikro, artimo žmogaus jaunystėje suteikiamo įvaizdžio. Dabar, keliaujant per ugdymo įstaigas ir paklausus jaunuolių koks jų autoritetas — atsakymo dažnai, esą tenka laukti labai ilgai. Tai ir tapo viena iš priežasčių spektaklio „Avinai“ atsiradimui. „Kita priežastis — tai, jog jauniems žmonėms teatras dažnai būna neatrasta patirtis. Tačiau jie turi teisę į profesionalaus meno patyrimą nepaisant jų finansinės, socialinės ar demografinės padėties“ — atkreipia dėmesį R. Klezys. Jis pabrėžia, jog teatras jam tampa tik priemone kalbėtis, draugauti ir analizuoti. O tai padaryti įmanoma tik vienu būdu — būnant čia ir dabar. „Mokykloje dažnai pasikartoja imitavimo kultūra, o vaidinant, jog tam tikri dalykai nėra matomi (pavyzdžiui, visad per pamokas kalbantis ar vėluojantis mokinys) — susiformuoja tam tikra to žmogaus elgesio norma. Todėl rodydamas spektaklį mokykloje įtraukiu į gyvą veiksmą vertindamas kas vyksta čia ir dabar. O taip stengiuosi panaikinti tą imitaciją ir sukurti tokią erdvę, kurioje jaunas žmogus yra matomas, girdimas ir vienodai svarbus,“ — savo darbo metodais dalinasi dramaturgas.
Jaunimui – jaunimo kalba
Režisierius Justas Tertelis atvirauja, jog jį sudomino galimybė dirbti kartu su Raimondu Kleziu: „buvau matęs jo ankstesnį darbą „Dulkėti veidrodžiai“ ir man pasirodė, kad Raimondas, kaip dar jaunas teatro kūrėjas, turi labai aiškią savo kūrybinę-teatrinę kryptį, vertybes ir norą dirbti,“ – pastebi J. Tertelis. Jį sužavėjo noras teatrą kurti būtent jaunimui ir vežti jį į mokyklas. „Tai – būdas kalbėti su jaunąja karta, kuri, galbūt, neateina iki teatro bei pasiekti tuos, kuriems teatras yra visai neįdomus. Mano galva, tai sąmoningas bei brandus požiūris į teatrą, o tuo tarpu ir aš pats savo ne tik teatrine veikla stengiuosi prisidėti prie to, jog šiandien mokyklose būtų kuo daugiau kultūros ir kūrybingumo,“ – apie kūrybinės bendradarbystės prasmę pasakoja režisierius.
Prie spektaklio sukūrimo taip pat prisidėjo kompozitorius Matas Saladžius, scenografė Indrė Pačėsaitė, vizualiniais sprendimais rūpinasi Ramūnas Nėnius. Režisierius J. Tertelis džiaugiasi visų kūrėjų indėliu bei tuo, kaip jie puikiai pagavo atmosferą ir kūrė nuotaiką. „Šio spektaklio kūrybiniame procese turėjome staigesnių posūkių ir juos galėjome lengvai daryti tik atvirumo ir profesionalumo dėka,“ – kūrybiniais vingiais bei malonumu drauge dirbti dalinasi teatralas.
Monospektaklio pavadinimas „Avinai“ kilo iš dalies dėl to, jog dažnai mokiniai jaučiasi kaip bendra masė, už kurią jau priimti sprendimai. R. Klezys mano, jog posakiai „kvailas kaip avis” arba „kaip avių banda” ypatingai dažnai transliuojami mokyklose. O to pasekoje ir pats dažnai jautiesi kaip avinas, darantis kasdien tuos pačius, rutinos, darbus: keliesi, prausiesi, valgai, dirbi ar mokaisi, važiuoji, miegi ir vėl viską kartoji. Gali pasijausti kaip tikras avinas, gyvenantis bandoje, už kurį viską nusprendžia piemuo. „Dažnai išgirstame posakius „kvailas kaip avis“ arba „kaip avių banda“. Manau, ypatingai mokykloje šie posakiai dažnai transliuojami. Dažnai ir pats jautiesi kaip avinas, kuris daro tuos pačius darbus — keliesi, prausiesi, valgai, dirbi, važiuoji, miegi ir vėl kitą dieną tą patį kartoji. To pasekoje gali pasijusti kaip tikras avinas gyvenantis avinų bandoje. Tokiu už kurį nusprendžia piemuo, kurio atitikmuo gyvenime gali būti bet kas – likimas, Dievas, bosas ar kt. Šiame spektaklyje norisi supurtyti jauno žmogaus smegenis ir užduoti klausimą ar tu tikrai darai, mokaisi, veiki tą ką norėtum savo gyvenime. Ar tai vėl ta pati imitavimo kultūra, kad darai dalykus tik tam, kad reikia juos daryti. Tik tam, kad tokios taisyklės ir taip darė tavo proseneliai, seneliai ar kiti artimieji,“ – pavadinimo potekstę aiškina pjesės autorius ir atlikėjas R. Klezys.
Šį spektaklį kūrėjai rekomenduoja jaunam žmogui bei jo tėvams. Kviečia susitikti teatre, o grįžtant turėti dar neaptartų temų pokalbiams.
Monospektaklis „Avinai“ Vilniuje, „Menų spaustuvėje“ — gegužės 10 d. 19:00 val. Bilietai: bilietai.lt
Rekomenduojamas amžius nuo 14 metų. Spektaklio sukūrimą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
