Arnis Aleinikovas, elektroninės muzikos klausytojams, dar geriau žinomas SINUO vardu, pirmą debiutinį savo mini albumą „Emergency Exit“ (liet. „Avarinis išėjimas“) išleido 2022 m. rudenį, po jo sekė albumas „Perpetual motion“ (liet. „Amžinasis variklis“), išleistas 2023 m. sausį, o nepraėjus nei pusmečiui po paskutinio albumo išleidimo – kūrėjas pristato savo trečiąjį skaitmeninį albumą pavadinimu „Sing me to sleep“ (liet. „Dainuok prieš man užmiegant“).
Tiek EP (mini albumas) „Emergency Exit“, tiek antrasis albumas „Perpetual motion“ 2023 metais apkeliavo kelias Europos šalis ir skirtingus miestus. Tarp jų Miunchenas, Kelnas, Vroclavas, Tbilisis ir Lisabona. Lietuvoje šie albumai buvo sugroti Kauno mieste ir rajone bei Kėdainiuose. Dar nesibaigus pirmų dviejų albumų pristatymams Europoje (iki šių metų pabaigos, kūrėjas planuoja sugroti Prahoje, Geteborge ir Atėnuose) – menininkas kviečia išgirsti trečiąjį albumą.
Arni, visų pirma, tai man kyla natūralus klausimas – kaip tu suspėji?
Aš stengiuosi per daug apie tai negalvoti (juokiasi). Iš esmės man atrodo, kad kuriant muziką aš vis dėlto daugiau ilsiuosi, nei dirbu.
Kaip atrodo tavo kūrybinis procesas?
Pirminiuose etapuose leidžiu sau, taip net gal vėjavaikiškai, žaisti su pačiu garsu, per daug negalvojant apie temą, idėją, ar patį skambesį. Kartais, pavyzdžiui, kuriant garso takelį „Emergency Exit“, man buvo aišku, kad noriu atsispirti nuo teksto ir S. Žižek monologas tapo pagrindiniu vedamuoju. Kartais tai būna gamtoje sutiktas garsas, kuris visai neplanuotai tampa pagrindine kūrinio tema. O kartais – grojant susidėlioja pagrindinis motyvas. Bet kokiu atveju, vėliau, jau antriniame procese – kūriniai įgauna vienokią ar kitokią formą, skambesį, nusimeta tai, kas yra nereikalinga. Tuomet, kada jau galvoju, kad „o, gal čia jau kažkaip visai ir į tą pusę“ – įsijungia racionalesnis protas, kuris „ateina patikrinti“, ką aš čia sukūriau ir prasideda trečiasis proceso etapas. Jame gana dažnai, dar labiau išvalomas pats skambesys, vieni garsai tampa labiau iškeliami, kiti sumažinami. Būtent šiame etape aš imu galvoti, o kaip reikėtų (jeigu reikėtų) juos sujungti, kaip jie skamba kartu, kokį jausmą sukelia, kokią atmosferą kuria ir apie ką jie yra. Tokiu būdu muzikos kūrimas, beje, man kaip ir rašymas, tampa ir refleksija apie patį save.
Kodėl „Sing me to sleep“ arba lietuviškai „Dainuok prieš man užmiegant“?
Trečiasis albumas kurtis pradėjo vos tik išleidus antrąjį. Jau pristatant antrąjį albumą „Perpetual motion“ jutau, jog trečiasis albumas greičiausiai bus kiek ramesnis. Taip ir atsitiko. Dalinai. Tiesa, jame vis dar išlaikomas balansas tarp ambient (liet. supančios) ir trankesnės elektroninės muzikos.
Šiame darbe aš tyrinėjau miego reikšmę žmogui ir giliau domėjausi sapnų tema bei pačiu sapnavimo principu. Pati albumo koncepcija yra paremta miego ciklu. Mokslininkai pagrinde išskiria 5 miego etapus. Pirmasis – užmigimo etapas (Falling asleep), antrasis – lengvas miegas (light sleep) arba N1, trečiasis ir ketvirtasis – gilus miegas (deep sleep) arba N2, N3 ir penktasis – REM miegas (REM sleep), kurio metu žmogus, vidutiniškai sapnuoja 4-6 kartus.
Remiantis šia moksline seka ir buvo konstruojamas naujasis albumas. Albumą sudaro 12 kūrinių, kurie jungiasi tarpusavyje ir vienas kitą papildo. Stengiausi albumą formuoti kaip vientisą kūrinį – tai tarsi kelionė nuo pradinio iki finalinio taško. Albumo atveju – nuo atmerktų akių prieš užmiegant, iki atmerktų akių nubudus.
Tiesa, pavadinimas suponuoja dar ir artumo, ryšio ir pasitikėjimo temas. Mano močiutė, kai mudu su broliu, dar būdami vaikai, likdavome pas ją miegoti – dainuodavo mums prieš miegą. Ji mokėjo (ir tebemoka) labai daug lietuvių liaudies dainų, kurios tuomet, nuramindavo, tarsi perkeldavo į visiškai kitą erdvę, o vėliau įsipindavo į sapnus. Aš nežinau ar dabar vaikams dainuoja prieš miegą, bet man šis procesas iki šiol atrodo savotiškai magiškas.
Albumas kaip vientisas kūrinys?
Pirmuose mano darbuose visi kūriniai buvo gana skirtingi – tiek tempo, tiek tonacijų, tiek turinio prasme. Šis albumas yra labiau linijinis, bet tuo pačiu išlieka ir fragmentiškas. Kaip ir sapnai. Mes tarsi sapnuojame vieną liniją, bet ji dažnai būna pertraukiama kažkokių, atrodo, nesusijusių detalių arba, staiga, sapnas kardinaliai pasikeičia – ir čia sapnavęs jūrą, atsiduri neegzistuojančioje erdvėje, simuliacijoje, o iš jos nukeliauji į jau gerai pažįstamą, bet naują, erdvę. Sapnų pasaulis yra labai įdomus ir man atrodo tie žmonės, kurie prisimena savo sapnus arba sapnuoja ryškiai yra labai turtingi.
Dar grįžtant prie paties albumo – vertėtų paminėti, jog nepaisant to, kad visus kūrinius galima klausyti kaip vieną ilgą kūrinį, kuris trunka apie 57 minutes, kiekvienas iš jų visiškai pilnai funkcionuoja ir atskirai.
Tavo muzikiniuose kūriniuose nėra vokalistų, bet vietoj to tu dažnai naudoji filosofų, psichologų mintis ar dokumentinius, asmeninius garsus. Ko galima tikėtis trečiame albume?
Aš dar turbūt nesijaučiu pakankamai tvirtai išleisti vokalinio albumo, nors tokių kūrinių irgi yra parašyta (juokiasi). Šiame albume yra daugiau natūralių ambient arba dar kitaip white noise (liet. „balto triukšmo“) garsų. Jame yra lietaus, jūros, ventiliatoriaus ūžimo.
Klausytojas ras ir menininko Jono Meko minčių identiteto klausimu, kognityvinės psichologijos profesoriaus Donald’o Hoffman’o minčių apie mūsų pasaulio suvokimą, dirbtinio intelekto sukonstruotų tekstų ir mano paties poezijos fragmentų.
Ar jau esi apgalvojęs albumo viešą pristatymą?
Aš vis dar ieškau savo auditorijos ir būdų kaip norėčiau pristatyti savo muziką. Iki šiol pirmų dviejų albumų pristatymai būdavo koncerto forma kultūrinėse erdvėse – teatruose, galerijose, kultūros centruose, daugiafunkcinėse bibliotekose… Greičiausiai, pats principas labai nesikeis, bet žmonėms, atėjusiems paklausyti šio albumo, norėtųsi suteikti galimybę ne tik pašokti, bet ir klausytis jos gulint – juk ir pats pavadinimas „Dainuok prieš man užmiegant“ tai suponuoja. Kitaip sakant, šio albumo pristatymuose, prie kurių dabar dirbame ir kurie prasidės jau kitų metų pradžioje, bus įrengtos atskiros zonos tiems, kurie nori šokti ar stovėti, ir tiems, kurie norėtų albumo klausytis gulint, o gal net miegant…
Albumą „Sing me to sleep“ jau nuo šio penktadienio (birželio 23 dienos) galima išgirsti muzikos pasiklausymo platformose „Spotify“, „Deezer“, „Pakartot“, „SoundCloud“ bei „YouTube“.