Spalio 21 d. Šiaulių dailės galerijoje ir lapkričio 11 d. Klaipėdos Kultūros komunikacijų centre bus parodytas Auksiniu scenos kryžiumi už režisūrą apdovanotos Eglės Švedkauskaitės ir gausios kūrybinės komandos performansas „Žiūrėdama viena į kitą“. Čia tyrinėjamas moters žvilgsnis į save pačią ir savo kūrinius, gyvai veikiant trims išskirtinių istorijų ir charakterių aktorėms: Eglei Gabrėnaitei, Elžbietai Latėnaitei, Justinai Mykolaitytei. Jas visas apjungia ir temos atspirtimi tampa Lietuvos fotografės ir dailininkės Veronikos Šleivytės (1906-1998) biografija bei kūryba.
Nuotrauka – Martynas Plepys ©
Tarpukariu aktyviausiai fotografavusi V. Šleivytė savo objektyvą nukreipdavo išskirtinai tik į moteris, tarp jų dažnai ir į save, kurdama surežisuotus, teatrališkus ir naratyvinius autoportretus. Nors jos meninį palikimą tyrinėja grupė menotyrininkių, platesnei publikai ši asmenybė vis dar mažai žinoma. Tuo tarpu „Žiūrėdama viena į kitą“ komandą įkvėpė menininkės drąsa. Jos išlaisvintos, kūrėjos prabilo apie sudėtingas moterį menininkę lydinčias temas, kas suteikė impulsą pažinti savo kintančias ir tekančias tapatybes bei kalbėti apie gyvenimą, kaip apie meno kūrinį ir nesibaigiantį savęs įteisinimo procesą.
Kaip teigia performanso režisierė Eglė Švedkauskaitė: „Kūrybinio proceso metu jautėsi, kad bandymai atkartoti laikmetį ar suvaidinti pačią Veroniką Šleivytę, baigtųsi beprasmybe. Apie tai galima tiesiog pasiskaityti. Prasmingiau yra atsisukti į save ir parodyti, kam įkvepia tas žmogus. Panagrinėti jos asmenybę, tačiau nepasakojant apie ją, vadinasi, sukurti performansą apie žvilgsnį. Trys šio performanso moterys per žvilgsnį į kitą – V. Šleivytę – atrado savo šiuo metu aktualiausias temas – tai, apie ką labiausiai norisi papasakoti čia ir dabar, šiame momente. O pačios V. Šleivytės asmenybė tarsi viską apjungia.”
Nuotrauka – Monika Pietarytė ©
Nuotrauka – Monika Pietarytė ©
„Žiūrėdama viena į kitą“ tiria moteriško žvilgsnio perspektyvą scenos ir vizualiojo meno lauke. Remiantis asmeninėmis patirtimis, čia pat, žiūrovų akyse, analizuojamos iš jų išplaukiančios temos: moteris kaip geismo objektas, kūniškumas, seksualinės tapatybė, queer bendruomenės kelionė į viešumą, moters kūrėjos santykis su autoritetų figūromis, priklausymas žymiai šeimai, bandymas atrasti savo individualumą.
Performanso veiksmas vystosi per vaizdines asociacijas, naudojama daug filmuotos medžiagos, siekiant sluoksniuoti vaizdą, jį dauginti, tarsi dauginant žvilgsnius. Tuo pačiu, videomenas naudojamas kaip patobulintas fotografijos pakaitalas, tiesioginė sąsaja su V. Šleivyte, leidžianti su ja kalbėtis konceptualiai. Pastarosios buvimas lyg migla tvyro tarp besidauginančių, gyvai filmuojamų vaizdų ir atlikėjų ištariamų bei išdainuojamų žodžių.
Nuotrauka – Martynas Plepys ©
Nuotrauka – Monika Pietarytė ©
Teatro kritikė Marija Martinaitytė apie performansą rašė: „Žiūrėdama viena į kitą“ pasižymi tarpdiscipliniškumu. Čia ištrinamos ribos tarp scenos ir vizualiųjų menų, dokumentikos ir fikcijos (aktorių pasakojimų dokumentiškumas derinamas su vaizdo įrašuose suvaidintais Šleivytės fotografijų motyvais; performanse taip pat atkartojama fotografei būdinga nuotraukų režisūra). Dingsta riba ir tarp žiūrovų bei atlikėjų.“
Projektui suburta įspūdinga įvairias praktikas atstovaujanti kūrybinė komanda: kūrybinė prodiuserė Giedrė Bagdžiūnaitė, Paryžiuje gyvenanti ir kurianti videomeninkė Ieva Kotryna Skirmantaitė, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, skulptorė bei scenografė Ona Juciūtė, šviesų dailininkas ir fotomenininkas Julius Kuršys, dramaturgė Monika Baranauskaitė, choreografas Mantas Stabačinskas. Prie komandos prisijungė kūrybininkė Dalija Kaukėnaitė ir techninis vadovas Vytautas Narbutas.
Nuotrauka – Martynas Plepys ©
Nuotrauka – Martynas Plepys ©
Nuotrauka – Martynas Plepys ©
Projektą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba. Partneriai: Kupiškio Etnografijos muziejus, Lietuvos kino centras, Kupiškio kultūros centras, Šiaulių dailės galerija, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.
