„Jei nenorime, kad talentingi muzikantai, aktoriai ar režisieriai naktimis krautų plytas ar vežiotų maisto užsakymus, privalome mokėti už intelektinį turinį“, – įsitikinusi reklamos kūrybininkė Stefanija Jokštytė.
Nuo Kalėdų visoje Lietuvoje prasidėjo tėvų ir vaikų sąmoningumą, visuomenės pagarbą kūrybinei veiklai, autorių ir gretutinėms teisėms ugdanti ir piratavimą smerkianti socialinė reklaminė kampanija „Neauginkime piratų“. Raginimas neauginti piratų skamba per LRT radiją, socialinėse erdvėse, o Vilnius gatvėse galima išvysti įspūdingus plakatus, kuriuose S. Jokštytė kartu su dizaineriu ir iliustruotoju Laurynu Kamarausku pavaizdavo vaikus piratus: Lėją filmų siurbėją, Eglutę žaidimų erkutę, Niką, muzikos grobiką.
Plakatų autorius, dizaineris ir iliustruotojas – Laurynas Kamarauskas ©
Socialinės reklamos kūrėjai įsitikinę, kad svarbu atkreipti dėmesį į vaikus ir paauglius, juk jų besivystantis ir vis kintantis skonis priklauso ir nuo juos pasiekiančio kultūrinio turinio.
Nors Lietuva priskiriama prie labiausiai technologijų srityje pažengusių pasaulio šalių, taip pat esame įtraukti ir į daugiausia pirataujančių šalių dešimtuką. 2019 metais Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) atliktas tyrimas parodė, kad 45 proc. jaunų lietuvių sąmoningai atsisiuntė turinį iš nelegalių šaltinių internete. „Tai, kad pirmaujame Europos Sąjungoje, garbės mūsų šaliai nedaro“, – sako viena iš projekto sumanytojų, laisvai samdoma reklamos kūrybininkė S. Jokštytė.
2022-ųjų duomenys rodo, kad Lietuva užima 5-ąją vietą tarp Europos Sąjungos šalių pagal neteisėtą audiovizualinio turinio naudojimą internete. Intelektinio turinio piratai per metus Lietuvos kūrėjams padaro žalos už 360 mln. eurų.
„Mano sąmoningumas augo kartu su manimi, – savo patirtimi dalijasi S. Jokštytė. – Turėjau vyresnį brolį, todėl kompiuterį gavau labai anksti. Vaikystėje nesupratome, ką reiškia autorių teisės, imdavome tai, ką galėjome rasti ir kas mus pasiekdavo. Tačiau vėliau, kai ūgtelėjau, išvažiavau mokytis į Vokietiją, ten susipažinau su menininkais, kultūros bendruomene ir man tapo visiškai aišku: už turinį mokėti būtina. Kūrėjai, kurių kūriniai atsiranda įvairiose interneto platformose, už perklausas ir peržiūras gauna atlygį. Kai kuriems šios lėšos tiesiog padeda išgyventi. Džiaugiuosi, kad stereotipinis mąstymas, jog surinktos lėšos nepasiekia kūrėjų, išnyko, asociacija LATGA administruoja įvairių sričių autorių – muzikos, literatūros, audiovizualinių, vizualiųjų ir dramos teisių turėtojų teises, renka ir skirsto autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą.“
Nuotrauka – Visvaldas Morkevičius © Stefanija Jokštytė
Nuotrauka – asmeninio Lauryno Kamarausko archyvo ©
Reklaminės kampanijos sumanytoja S. Jokštytė įsitikinusi, kad jaunoji karta yra labai sąmoninga, jie puikiai supranta, ką reiškia autorių teisės, ir stengiasi vartoti legalų turinį. „Ugdant tokį požiūrį stipriai turėtų prisidėti tėvai – piratavimo jauni žmonės dažnai imasi dėl galimybių trūkumo. Jei tėvai moka už prenumeratas ar skaitmeninį turinį, vaikai juos naudoja legaliai. Jei ne, jų žvilgsnis krypsta į piratines interneto svetaines. Taip ir užauga piratai“, – įsitikinusi kultūros komunikatorė.
Projektu „Neauginkime piratų“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, integruota socialinė reklaminė kampanija siekia ugdyti socialiai atsakingą tėvų įprotį skatinti savo vaikus naudotis legaliomis turinio platformomis.
Plakatų autorius, dizaineris ir iliustruotojas L. Kamarauskas teigia, kad jam, kūrėjui, svarbu ugdyti pagarbą intelektinei nuosavybei ir nepakantumą neteisėtam jos naudojimui. „Tačiau ši tema yra daugiabriaunė, – jis sako. – Skaitmeninėje erdvėje įvykdyta vagystė dar sunkiai tapatinama su realaus fizinio objekto pasisavinimu. Turbūt taip yra dėl to, kad visuomenė vis dar per mažai ugdoma, neįvardijamos konkrečios piratavimo formos ir atsakomybės.“
Su komanda kurdama socialinį projektą „Neauginkime piratų“ S. Jokštytė taip pat teigia pajutusi visuomenės pasidalijimą į dvi stovyklas. Viena stovykla naudoja legalų turinį, o kita kalba apie tam tikrų turinio platformų reklamą internete. „Tačiau būtent mes, suaugusieji, privalome ugdyti nuoseklų ir sąžiningą mėgavimąsi kultūra“ – neabejoja kultūros komunikatorė.
