Nuotraukos – Tautvydo Stuko © Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
2024-ųjų sausį septynioliktuosius metus skaičiuosiantis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis savo auditorijai pristato naująjį identitetą, kurio strateginiai ir vizualiniai sprendimai – vienas pirmųjų žingsnių kuo platesnės auditorijų įtraukties link ir organizatorių įsipareigojimas kasmet didinti festivalio prieinamumą žmonėms su negalia ir kitoms socialiai jautrioms visuomenės grupėms.
„Festivalis nuolat siekia pristatyti ir atliepti tai, kas šiandien svarbu tiek kine, tiek visuomenės gyvenime. O mums šiandien yra itin svarbu iš visų jėgų stengtis, kad kuo daugiau žmonių galėtų dalyvauti mūsų renginiuose ir mėgautis trumpuoju kinu. Taigi, festivaliui skaičiuojant septynioliktus metus, nusprendėme imtis veiksmų, kad vizualinis identitetas būtų ne tik patrauklus, bet ir padėtų mums garsiau kalbėti apie prieinamumo temą. Identiteto pokytį laikome festivalio brandos ženklu ir svarbiu procesu, kurio metu turėjome progą permąstyti savo tikslus, auditorijas ir prioritetus. Tuo pačiu šis žingsnis ir jame „užkoduota“ tema yra ir didelė atsakomybė prieš mūsų žiūrovus sukurti jiems kuo palankesnes sąlygas išvysti mūsų programas, sudalyvauti renginiuose“, – sako festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė–Cegelskienė.
Festivalis keičia logotipą, vizualinį identitetą ir pavadinimą
Vilniaus trumpųjų filmų festivalio pavadinime nelieka žodžio „tarptautinis“ – pavadinimas tampa aiškesniu ir lengviau skaitomu, o naujoji vizualinė kalba yra įkvėpta filmų subtitrų – elementų, kurie filmus atveria daugybei žmonių, nepriklausomai nuo jų kalbos. Tačiau ne visi žmonės pasaulį suvokia per kalbą, garsą ar vaizdą, tad festivalis gilinasi į šią kompleksišką temą, permąsto įsisenėjusias nuostatas, nusimeta visažinystę ir mokosi.
Strateginius žingsnius išsigryninti padėjo ir naująjį festivalio vizualinį identitetą kūrė kūrybinė agentūra „Autoriai“, aktyviai tyrinėjanti prieinamumo temas komunikacijoje, reklamoje.
„Labai džiaugiamės bendradarbiavimu su agentūra „Autoriai“, su kuria mūsų pažintis prasidėjo dar 2012 metais, kuomet kartu irgi iš esmės pergalvojome festivalio identitetą. Šiemet vėl susitikus dar kartą įsitikinome, kaip lengva dirbti su bendraminčiais, kuriems irgi rūpi prieinamumo tema kino ir kultūros lauke, ir kurie, vadovaudamiesi naujausiomis dizaino tendencijomis, besikonsultuodami su įvairiomis bendruomenėmis, padėjo formuluoti aiškią strategiją, kuria vadovausimės savo kelionėje link visapusiškesnio atvirumo“, – sako Rimantė Daugėlaitė–Cegelskienė.
Kūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja ir kūrybos vadovė Giedrė Ona Šileikytė dalijasi: „Šis projektas be galo unikalus. Unikalus turbūt labiausiai tuo, apie ką galvojome jį kurdami. Norėjome sukurti maksimaliai prieinamą vizualinį identitetą, kuris būtų ir funkcionalus, ir konceptualus. Ne paslaptis, kad kultūros, meno lauko grafinio dizaino sprendimai neretai prioritetu renkasi estetiką, ne funkciją. Kuriami įmantrūs vizualiniai sprendimai, eliminuojant pamatinę dizaino funkciją – palengvinti žmonių gyvenimą, kad jie gebėtų perskaityti, suprasti ar surasti. Kurdami šį naują Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vizualinį identitetą ir žinodami, kad jis tampa simboliniu festivalio įsipareigojimu didinti trumpo metro filmų prieinamumą, stengėmės susitelkti į šias pamatines grafinio dizaino funkcijas ir prieinamumo taisykles, tam tikra prasme grįžti prie pačios pradžios.
Šio vizualinio identiteto ašis – subtitrai ir dialogas. Elementai, kurie kiekvieno kino filmo suvokimą plečia kito pasaulio, kitos tautos, kito konteksto žmonėms. Kontrastinga grafika ir spalvos, aiški elementų hierarchija ir itin minimalūs dizaino sprendimai šiame vizualiniame identitete ne tik užtikrina vizualinio identiteto prieinamumą, bet ir kalba apie svarbiausia – siekį būti vienodai suprantamu, matomu, aiškiu ne specifinei grupei žmonių, bet visiems.“
Kvietimas kino bendruomenei dalintis patirtimi ir pokytį pradėti nuo savęs
Kino industrijos ir kino teatrų prieinamumas Lietuvoje patiria rimtų iššūkių, tad festivalio atstovai nori prisidėti ir sprendžiant tai, ir atkreipiant tiek kino teatrų valdytojų, tiek sprendimų priėmėjų dėmesį. Pavyzdžiui, labai maža dalis kino rodymo erdvių yra tinkamai pritaikytos žmonėms, turintiems negalią. Taip pat festivalis įsipareigoja didinti prieinamumą naudojant įvairias priemones – ar tai būtų garsinis vaizdavimas žmonėms su regos negalia, subtitrai kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (SKN), renginių vertimas į gestų kalbą, ar pastangos suteikti daugiau galimybių trumpuoju kinu pasimėgauti senjorams, šeimoms ar kitoms socialiai jautrioms visuomenės grupėms.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Vilmantas Balčikonis teigia, kad prieinamumo tema viešajame diskurse skamba vis garsiau – nuo fizinės aplinkos prieinamumo iki informacijos, kultūros produktų prieinamumo. Institucijų veiksmai, organizacijų iniciatyvos, bendruomenių įdirbis duoda vaisių, tačiau tam tikrose srityse vis dar trūksta proveržio. Tarp jų ir kino prieinamumas – trūksta filmų su garsiniu vaizdavimu. Kalbėdamas apie filmų pritaikymo akliesiems ir silpnaregiams situaciją, jis pažymi: „Situacija tokia, kad kartą ar du per metus neregiai ir silpnaregiai yra pakviečiami į specialius seansus, kur galima pažiūrėti filmą su garsiniu vaizdavimu. Jeigu tau tas filmas nepatinka, jeigu tą dieną susirgai – filmo su garsiniu vaizdavimu nepamatysi. Taip, dalis produkcijos atsiduria Audiosensorinės bibliotekos duomenų bazėje, bet apibendrinant, filmų su garsiniu vaizdavimu pasiūla skurdi. Trūksta supratimo, kad tai nėra našta kino kūrėjui, o galimybė pasikviesti į kino teatrą naujas neatrastas tikslines grupes.“
Kalbėdamas apie informacijos prieinamumą, V. Balčikonis sako: „Reklamos kūrėjas juk nori, kad jo žinutę perskaitytų kuo daugiau žmonių. Dėl to verta pagalvoti, kaip padaryti informaciją įskaitomą net ir tiems, kurie prastai mato. Dažnai ne iš blogos valios, o daugiau iš nežinojimo pasirenkamas vizualiai patrauklus, bet netinkamas kontrastas, šriftas, teksto fonas ir pan. Ir čia kalbame ne tik apie mūsų bendruomenę, bet ir apie vyresnio amžiaus žmogų, kuris galbūt pamiršo akinius. Tas pats galioja ir internetiniuose tinklapiuose.“
Už dviejų metų galimybę visiems europiečiams, įskaitant neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus, turėti vienodą prieigą prie daugybės produktų ir paslaugų užtikrinti padės ES Prieinamumo direktyva. Ji įsigalios 2025-ųjų birželio 28 d. ir bus taikoma visoms ES narėms, taip pat Bendrijoje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms. Vilniaus trumpųjų filmų festivalis siekia pokyčių imtis kuo greičiau, o šių strateginių pokyčių kontekste festivalio esmė lieka nepakitusi – ir toliau bus pristatomi įdomiausi naujausias kino tendencijas ir šių dienų aktualijas atskleidžiantys trumpametražiai filmai iš Lietuvos ir užsienio, o žiūrovai bus kviečiami mėgautis trumpojo kino žanro įvairove, novatoriškumu ir atvirumu eksperimentams.
Nuotraukos – M. Mireckaitės © Rimantė Daugėlaitė
17-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis vyks 2024 m. sausio 17-23 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino teatruose ir visoje Lietuvoje – namų kino platformoje Žmonės Cinema. Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.
