Nuotrauka – Gintarės Grigėnaitės ©
LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus kovo 15 d. 17 val. kviečia į tarptautinės šiuolaikinės juvelyrikos parodos „Kosmosas. Lemas. Juvelyrika“ atidarymą. Parodoje šiuolaikinės juvelyrikos kūrėjai apmąsto kosmoso ir vieno ryškiausių XX a. rašytojų fantastų, futurologų, filosofų Stanisławo Lemo kūrybos sąsajas. Muziejuje paroda lankytojų lauks iki balandžio 7 d.
„Šiuo metu, kai žemiškoji egzistencija atrodo kaip niekada trapi, menininkai vėl kreipia žvilgsnį į kosmosą, literatūrą ir vidinį „aš“. Nors kosmosas ženklina tai, kas mums nepasiekiama, tačiau jis visuomet traukė žmonių žvilgsnius ir žadino vaizduotę. Kita vertus, juvelyriniuose darbuose, nors jie ir nedidelio formato, bet įdėmiau pažvelgus, galime rasti idėjų kosmosą“, – teigia parodos koordinatorė dr. Jurgita Ludavičienė.
Po pasaulį keliaujanti įvairių šalių menininkus vienijanti paroda
Tarptautinėje šiuolaikinės juvelyrikos parodoje kosmosą tyrinėja ir savo kūrinius pristato 97 menininkai iš Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Suomijos, Australijos, Nyderlandų, Estijos, Ispanijos, Japonijos, Lietuvos, tarp jų ir tarptautiniu mastu pripažinti autoriai bei autorės.
Keliaujančią parodą organizuoja Vroclavo Eugeniuszo Gepperto meno ir dizaino akademija. Paroda jau buvo pristatyta Gdanske, Vroclave (Lenkija), Mariaheide (Nyderlandai), dabar ji atvyksta į Vilnių. Toliau numatoma ją eksponuoti Vienoje, Londone ir Hiustone.
Kartu su šiuolaikinės juvelyrikos kūriniais LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bus eksponuojami lietuvio tapytojo Igorio Piekuro darbai iš LNDM rinkinių. Juos dailininkas nutapė 7–9 dešimtmečiais, kai sovietinė programa „Mir“ ženklino kosminės erdvės užvaldymo varžybų pradžią, o NASA vykdyta JAV kosminė programa „Apollo“ (1958–1972) apibrėžė svarbiausią kosminių erdvėlaivių kūrimo ir naujų kosmoso tyrimo vizijų erą. Tuo pačiu metu S. Lemas parašė savo garsiausius kūrinius.
Agata Danielak Kuida, „LLL“. Objektas 316L plienas, varis, silikonas, stiklas, triboluminescencinė medžiaga ©
Felieke van der Leest, „BRACHIOZAURO MEDIS SU NSO LIZDU IR ATEIVIŲ KIAUŠINIS“. Objektas su sege. Sidabras, stiklo karoliai, plastikas (ready-made žaislas) ©
Katja Prins, „Hibridas 05“. Segė. Chromuotas žalvaris, dantų derva ©
Kosmosas kaip chaoso antonimas
Paroda „Kosmosas. Lemas. Juvelyrika“ – tai kuratorių pastanga atgaivinti menininkų ir parodos lankytojų domėjimąsi ateitimi ir kosmosu, įkvėpti juos naujiems kūrybiniams bandymams, idėjų ir naujų tvarkų paieškoms.
Šiuolaikinėse Europos kalbose žodžiu „kosmosas“ įprastai apibūdinama visata. Tačiau Senovės Graikijoje tai buvo chaoso antonimas ir pirmiausia reiškė tvarką, o paskui – grožį.
Anot kuratorių, juvelyriniai dirbiniai lydėjo žmonių kultūras nuo pat pradžių: jie naudoti kaip amuletai, statuso simboliai, tikėjimų deklaracijos, o nuo XX a. vidurio tapo ir neatsiejama meno sritimi. Globalizacijos laikais, kai žmonės dažnai keliauja, papuošalai gali patenkinti svarbų intymaus kontakto su meno kūriniu ir įvaizdžio kūrimo poreikį. Panašu, kad juvelyrika taip pat gali nesunkiai iškeliauti su astronautais į kosmosą, tapdama jiems ypač svarbiu asmeniniu ars proxima (liet. – artimiausio meno) objektu.
Petra Zimmermann. Apyrankė. Sidabru dengtas naujasidabris (istorinis vakarinės rankinės tinklelis), polimetilo metakrilatas ©
Ramon Puig Cuyàs, „Nr. 1792“. Segė iš ciklo „Garsai iš Žemės“. Oksiduotas nikelio sidabras, aukso lapeliai, popierius, plienas, atkurtas baltasis koralas, rožinis granitas ©
Vita Pukštaitė-Bružė „Liepto galas“,Segės. Emalis, varis, sidabras, gintaras, mamuto kaulas ©
Stanisławo Lemo kūryba – įkvėpimas juvelyrams
Stanisławas Lemas (1921–2006) – Lvive gimęs lenkų rašytojas, futurologas, filosofas ir menininkas, mėginęs apibrėžti žmonijos vietą pasaulyje, įtraukti Žemės civilizacijos istoriją į galimą daugybės kosminių civilizacijų, kurias, jo manymu, sukūrė evoliucija per bandymus ir klaidas, istoriją. S. Lemo knygos, tarp kurių ir pasaulinio garso „Soliaris“, išverstos į daugiau nei 40 kalbų. Be daugybės apdovanojimų, rašytojui suteiktas medalis „Gloria Artis“ ir Baltojo Erelio ordinas – aukščiausias įvertinimas už nuopelnus Lenkijai. S. Lemo vardu pavadintas asteroidas ir Lenkijos mokslinis palydovas.
Lemo kūryba – atviras kūrinys, potencialus vis naujų interpretacijos galimybių šaltinis, kuriame informacijos ir pertekliaus santykis dažnai balansuoja ties teksto suprantamumo riba. Būtent šis atvirumas ir originalūs futurologinių vizijų kūrimo būdai lemia, kad jo literatūra yra nepaprastai turtingas nesuvaržyto įkvėpimo šaltinis, šįkart įkvėpęs daugelio šalių juvelyrus.
Parodos „Cosmos. Lem. Jewellery“ vizualas, LNDM ©
Nuotrauka – Gintarės Grigėnaitės ©
Paroda „Kosmosas. Lemas. Juvelyrika“ lankytojų lauks nuo kovo 15 d. iki balandžio 7 d. LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius)
„Kosmosas. Lemas. Juvelyrika“
Organizatorius Vroclavo Eugeniuszo Gepperto meno ir dizaino akademija
Kuratoriai: Giedymin Jablonski, Agata Danielak-Kuida
Koordinatorė Jurgita Ludavičienė
Partneris Lietuvos Nacionalinis Dailės Muziejus
