LNDM Prano Domšaičio galerija balandžio 19 d., 18 val., kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Algirdo Boso parodos „Pusiaukelė“ atidarymą. Skulptorius savo darbų parodoje persvarsto laiką kaip čia pat vykstančio proceso ir jau nutikusių veiksmų eigos elementą.
„Skulptorius, pedagogas Algirdas Bosas penkis dešimtmečius apdovanoja Klaipėdą išskirtiniais kūriniais, susiliejusiais su aplinka ir tapusiais neatskiriama urbanistinio peizažo dalimi. Čia veikia svarbūs elementai: mastelis, forma, kruopščiai apgalvotas skulptūros santykis su aplinka. Parodoje žiūrovai susipažins su eskizais bei skulptūromis, sukurtomis kūrybinio kelio pradžioje, taip pat dar neeksponuotomis ir net pačiomis naujausiomis“, – teigia LNDM Prano Domšaičio galerijos direktorė Skaistė Marčienė.
Nuotrauka – Skaistės Marčienės © Algirdas Bosas
A. Bosas, Bičiulystė, 1982 m., Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
Paroda tarsi retrospektyvinis žvilgsnis
Paroda „Pusiaukelė“ – tai A. Boso retrospektyvinis žvilgsnis į kūrybinį ir asmeninį kelią, pasirinkimus, dvejones, tam tikras jausenas. Parodą sudaro skulptūros ir eskizai, sukurti 1975–2024 m., bei fotografijos, dokumentuojančios monumentus viešosiose erdvėse.
Apžvelgiant penkis dešimtmečius trunkančią A. Boso kūrybą, matoma nuosekli kūrybinė raiška. Žmogaus kūno fragmentus skulptorius dažnai jungia su asociatyvia daiktiškąja aplinka, taip žiūrovo žvilgsnyje sudurdamas praeities ir dabarties dimensijas. Šią jungtį iliustruoja kūrinių pavadinimai, tokie kaip „Branda“, „Pusiaukelė“, „Ryšys“, „Kaita“ ir pan. Monumentuose įamžintos tarpinės žmogaus būsenos yra savos, artimos ir amžinos. Pasak dailėtyrininkės dr. Elonos Lubytės, „[kūrybai] būdingas poromantinis požiūris į gamtą, universalią žmogaus prigimtį bei istorinę atmintį“.
Bene svarbiausi A. Boso kūryboje elementai yra mastelis, forma bei objekto santykis su aplinka. Reflektuodamas modernizmą ir postmodernizmą, jis savitai jungia praeitį ir dabartį. Abstraktūs siluetai derinami su asociatyviomis detalėmis, įtaigiai ir paveikiai atskleidžiamas sumanymas.
A. Bosas, Dvyniai, 1983 m., Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ©
A. Bosas, Torsas, 1981 m., Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ©
Boso darbai: nuo Lietuvos iki Pietų Korėjos
Skulptoriaus A. Boso darbai yra pažįstami nemažai daliai Lietuvos gyventojų. Menininko skulptūras „Šeima“, „Rytas“, „Bokštas“, „Ilgesio paukštė“, Martynui Mažvydui skirtą kūrinį galima išvysti Klaipėdoje, Kretingoje – skulptūrą, dedikuotą kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos atminimui, Pasvalyje – visuomenės veikėjui, gydytojui Petrui Avižoniui, Kėdainiuose – kunigaikščiui Jonušui Radvilai. O išskirtinį skulptoriaus darbą „Raktas į dangų“ galima pamatyti Pietų Korėjoje.
Menininko darbuose įamžinamos ne tik istorinės asmenybės, bet ir įvykiai – Telšiuose stovi skulptūra Durbės mūšiui atminti. A. Bosas taip pat yra sukūręs paminklinių lentų rašytojams, politiniams veikėjams, plakečių, medalių, proginių monetų, ledo skulptūrų.
LNDM Prano Domšaičio galerija, Gintarės Grigėnaitės nuotrauka ©
LNDM Prano Domšaičio galerija, Gintarės Grigėnaitės nuotrauka ©
Algirdo Boso darbų paroda „Pusiaukelė“ lankytojų lauks nuo balandžio 19 d. iki rugsėjo 1 d. LNDM Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda).
Kuratorė Skaistė Marčienė
Koordinatorė Aurelija Malinauskaitė
Parodos architektas Vladas Balsys
Dizainerė Loreta Uzdraitė
