Balandžio 28 dieną festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ programoje žiūrovų laukia išskirtinė lietuviška premjera – choreografo Luko Karvelio ir šokėjos Dominykos Markevičiūtės šiuolaikinio šokio spektaklis „Kur krantas“. Nyderlanduose kuriančio L. Karvelio ir vienos perspektyviausių Lietuvos jaunosios kartos šokėjų D. Markevičiūtės bendras darbas – solo pasirodymas, šiuolaikiškai interpretuojantis lietuvių mitologiją ir stebinantis sudėtinga, kūno galimybėms iššūkį metančia choreografija.
Nuotrauka – Elenos Krukonytės ©
Šokio spektaklis „Kur krantas“ į lietuvių tautosaką žvelgia šiandieninio žmogaus išgyvenimų fone ir tyrinėja santykį tarp dviejų pasaulių: daiktiško, pagrįsto logika, ir dvasinio, kuriamo tikėjimu bei vaizduote. Spektaklio atspirties taškas – Jūratės ir Kastyčio legenda. Kūrėjai siūlo naują jos interpretaciją, žvilgsnį kreipdami ne į meilės istoriją, o vieno individo išgyvenimus po jos baigties.
„Pradėjus dirbti prie šio spektaklio, išsigrynino labai aiškus paveikslas – Jūratė, bausmei prirakinta prie gintarinės pilies Baltijos jūros dugne. Mane įkvėpė istorija apie tai, kaip jai mėginant išsilaisvinti kyla audros, kurių dėka į krantą auštant išmetami gintarai. Kadangi tiek pats įvaizdis, tiek veiksmas yra be galo jausmingi, norėjosi juos šokiu tyrinėti erdvėje. Judesys tampa dialogu tarp menamo Jūratės išgyvenimo ir kiekvieno iš mūsų individualių patirčių“, – svarsto L. Karvelis.
„Kur krantas“ siekia atskleisti vienatvę išgyvenančio individo transformaciją balansuojant tarp laisvės bei suvaržymo, kūno ribotumo ir vaizduotės takumo. Tam pasirinkta ypatinga judesio išraiškos priemonė – šokėja D. Markevičiūtė viso pasirodymo metu rankas laiko kišenėse, meditatyviems judesiams tampant vis sudėtingesniais, o kūnui mėginant išlaikyti balansą.
Nuotrauka – Elenos Krukonytės ©
Nuotrauka – Elenos Krukonytės ©
„Rankų kišenėse idėja mūsų kūrybiniame procese atsirado pirmiausiai. Tai buvo fizinis tyrinėjimas, iš kurio perėjome į laisvės suvaržymo ir paieškų temas. Toks sprendimas atrakino gausybę netikėtų judėjimo be rankų galimybių, mat šiuolaikiniame šokyje rankos naudojamos ypač gausiai, ypač – šokant ant žemės“, – teigia D. Markevičiūtė.
Šokėja pasakoja, kad solo darbas „Kur krantas“ judesiu pasakoja apie gyvenimo tėkmę, kuri įtraukia ir nepaliaujamai suka, tuo pat metu leisdama patirti nuolatinę transformaciją. Gyvenimas čia interpretuojamas kaip spiralė, kurioje viskas juda ratu ir kartojasi, o nuolatiniame judėjime pasimetęs individas patiria šio pasimetimo grožį.
„Buvo įdomu judesiu tyrinėti laisvą krytį ir jo pojūtį, todėl viena mūsų užduočių buvo susidėti rankas į kišenes – visi puikiai žinome, kad kristi žemyn arba atsikelti nenaudojant rankų yra pakankamai sudėtinga. Tuo pat metu mane domino rasti judesį, kuris neturi apibrėžtos pradžios ir pabaigos, nuolat atsinaujina ir persipina.
Nuotrauka – Auros Skulskytės © Lukas Karvelis
Nuotrauka – Elenos Krukonytės ©
Kryčio, spiralės, augimo ir begalinio judesio idėjos atvedė į išties sudėtingą choreografiją, kurią sukoordinuoti šokėjai – nemenkas iššūkis, reikalaujantis ne tik jėgų, patirties, bet ir puikios koordinacijos. Pagrindinė Dominykos užduotis pasirodyme – kiek įmanoma išlikti stabiliai, todėl jo metu ir praktiškai, ir metaforiškai nagrinėjame, kaip netekus stabilumo vis tiek galime rasti kontrolę judesyje“, – idėją atskleidžia L. Karvelis.
Dvejus metus tarp Nyderlandų ir Lietuvos kurto spektaklio eskizas balandžio 18 dieną bus parodytas Hagoje, „Korzo“ teatre, o balandžio 28 d. įvyks jo premjera festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ Vilniuje, Menų spaustuvėje. Šokio kūrinys savo gyvenimą ir toliau tęs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – rugsėjo mėnesį „Kur krantas“ reprezentuos mūsų šalį Lietuvos sezono Prancūzijoje metu.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Atelier de Paris, CDCN. Rėmėjas – Lietuvos kultūros institutas.
