Korta širdžių penkiaakė (Talmudo komentavimas). 1815. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
Paroda „Nekursi sau atvaizdo. Priesakai, kasdienybė ir slinktys“ atveria žydų tautos santykį su vizualiuoju menu ir atvaizdais, parodydama, kaip šis ryšys vystėsi per daugiau nei du šimtmečius, nuo XVIII a. iki XX a. pirmos pusės. Tai bus galima pamatyti 2025 m. kovo 5 d. 17.30 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius), kur bus pristatyta paroda, tiriančią sudėtingą žydų požiūrį į vaizdus ir jų kūrimą pagal antrąjį Dievo įsakymą „Netark Dievo vardo be reikalo“.
Dr. Aistė Bimbirytė, Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė ir Dr. Jurgita Verbickienė kuruoja šią parodą, kuri taip pat skirta YIVO instituto – Žydų mokslinių tyrimų instituto – šimtmečiui paminėti. Parodos programa apima įvairius renginius, tokius kaip paskaitos, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės ir filmo peržiūros, suteikiančias gilų suvokimą apie šią temą ir žydų kultūrą.
Jozefas Budka (1888–1940). Žydų berniukas. 1927. Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE ©
Atidaromos iš Europos atgabentos dėžės su YIVO lobiais. Niujorkas. 1947 vasaris. YIVO instituto archyvas ©
Atvaizdas ir jo vaidmuo
Ši paroda remiasi antruoju Dievo įsakymu ir jo įvairiomis interpretacijomis tiek judaizme, tiek krikščioniškoje Vakarų tradicijoje. Ilgą laiką buvo manoma, kad žydų dailė tiesiog neegzistuoja, ir buvo priimta nuomonė, kad žydai, būdami „knygos tauta“, labiau vertina skaitymą, diskusijas ir muziką nei vizualius meno kūrinius. Tačiau XX a. pradžioje archeologiniai kasinėjimai Dūra Europo mieste (Sirija) atskleidė seniausią sinagogą su freskomis, kurios paneigė šį mitą. Tai patvirtino, kad senieji hebrajų rankraščiai, sinagogos interjerai ir ritualiniai objektai dažnai buvo dekoruojami vaizdais, įskaitant figūras ir ornamentus.
Nors žydai įvairiais istorijos laikotarpiais interpretuodavo antrąjį Dievo įsakymą skirtingai, visada buvo išlaikomas svarbus principas – atvaizdai neturi tapti dievų garbinimo objektais ar stabais. Kuratorė Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė pažymi, kad, nepaisant to, jog šis įsakymas buvo skirtingai suprantamas, jo esmė buvo išlaikyti atvaizdus kaip priemones, o ne kaip šventus simbolius.
Parodos struktūra ir eksponatai
Parodos ekspozicija, apimanti XVIII a. – XX a. pirmos pusės žydų dailę, yra padalinta į penkias pagrindines dalis:
„Priesakai“: ši dalis atskleidžia antrąjį Dievo įsakymą ir jo įtaką vizualumo suvokimui, nagrinėjant atvaizdų tabu ir leidimus žydų kultūroje.
„Kasdienybės ritualai“: šioje dalyje apžvelgiama, kaip vizualūs elementai atsispindėjo kasdieniuose daiktuose ir ritualuose.
„Žvilgsnių trajektorijos“: čia analizuojama, kaip žydai vaizdavo save ir kitus, ir kaip kitų konfesijų menininkai matė žydų tautą.
„Slinktys“: ši dalis aptaria žydų meną modernėjimo laikotarpiu ir atsirandančias naujas menines kryptis.
„Pokyčiai“: parodos pabaigoje kalbama apie žydų tautos paveldo išsaugojimą, ypač YIVO instituto misiją ir istoriją, taip pat apie parodos kūrinių kelionę iš Niujorko į Vilnių.
YIVO instituto istorija: Vilnius ir Niujorkas
Prieš šimtą metų Vilniuje buvo įkurtas YIVO institutas, kuris tapo tarptautiniu centru, jungiančiu žydų bendruomenes ir kultūrą. Institutas buvo svarbus ne tik vietiniu mastu, bet ir visame pasaulyje, nes jis skatino jidiš kalbos ir kultūros puoselėjimą. Tarp instituto garbės prezidiumo narių buvo tokios garsios asmenybės kaip Albertas Enšteinas, Sigmundas Freudas ir Edwardas Sapiras.
Po Antrojo pasaulinio karo YIVO buvo priverstas persikelti į Niujorką, tačiau pavyko išsaugoti didžiulį archyvą – šimtus tūkstančių dokumentų, nuotraukų, rankraščių ir kitų vertingų artefaktų, kurie tapo svarbūs kovojant už žydų atmintį ir istoriją. Vilniuje, A. Vivulskio g. 18, dabar yra memorialinė lenta, skirta Maxui Weinreichui, vienam iš instituto įkūrėjų.
Renginių programa ir paskaitos
Paroda apima įvairius renginius, kurie leis geriau pažinti žydų kultūrą ir istoriją. Kovo 12 d. 17.30 val. vyks Dr. Jurgitos Verbickienės paskaita apie žydų aprangą ir vizualinę (at)skirtį. Balandį Dr. Lara Lempertienė pasidalins įžvalgomis apie žydų kultūros modernėjimą mene, o gegužę dr. Rūta Ostrovskaja ir dr. Dainius Junevičius gilinsis į sinagogų dekoro ir žydų fotografijos tradicijas.
Parodos renginių programą papildys dokumentinio filmo „Vilniaus Didžiosios sinagogos paslaptys“ (rež. Loïc Salfati, 2023) peržiūros. Lankytojai galės dalyvauti ekskursijose su kuratorėmis, kurios papasakos apie parodos eksponatų kelią iš Niujorko ir atskleis YIVO instituto istoriją.
Gabija Kasparavičiūtė-Kaminskienė ©
Žurnalas Rimon (liet. Granatas). Berlynas. 1922. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ©
Parodos laikotarpis: 2025 m. kovo 5 d. – rugsėjo 14 d., LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje.
Organizatoriai: LNDM Vilniaus paveikslų galerija, YIVO institutas
Kuratorės: Aistė Bimbirytė, Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Jurgita Verbickienė
Dizainerė: Miglė Datkūnaitė
Projektą finansuoja: LR Kultūros ministerija
