29 pokalbių ciklo „Puikioji klaida“ iliustracija.
Autorė – Aušra Umbrasaitė ©
Architektūros fondo projektas „A Pokalbiai“ kviečia į po savaitės prasidėsiantį 29-ąjį pokalbių ciklą, kuriame lauks penki susitikimai su išskirtiniais pašnekovais sieksiančiais atsakyti kas yra puikioji klaida.
Lapkričio 3 d. startuosiantis ir penkis ketvirtadienius iš eilės Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiantis pokalbių ciklas, lydimas oksimorono „Puikioji klaida“, kvies susimąstyti, kodėl net ir architektūriniuose procesuose yra svarbu išmokti klysti bei atskleis, jog klaida, žvelgiant iš laiko perspektyvos, gali tapti ir didžiąja sėkme.
„Architektas be architektūros. Valdo Ozarinsko retrospektyva“ Šiuolaikinio meno centre. Nuotrauka – Andrej Vasilenko ©
„Visiems yra įprasta siekti tobulumo, kitaip tariant nuolat norima išvengti klaidų, o suklydus siekiama nutylėti. Architektūrinėje praktikoje klaida gali būti itin skausminga, todėl architektui kaip specialistui klysti negalima. Tačiau ar baimė klysti ir garsiai kalbėti apie nesėkmes nesuvaržo architektų kūrybinės laisvės? Galbūt klaida visgi gali lydėti ir sėkmingo rezultato link?“, – klausia ciklo kuratorės Aistė Gaidilionytė, Eglė Gečaitė, Eglė Kliučinskaitė, Oksana Liukovič ir Vita Soltonaitė-Puslienė.
Nuotraukos – Architektūros fondo archyvo © Hans Ibelings
Virginija Januškevičiūtė
Šiuos bei kitus klausimus sieks atsakyti penki išskirtiniai savo sričių profesionalai – architektas Andriaus Ropolas, architektūros istorikas ir kritikas Hans Ibelings, menotyrininkė Virginija Januškevičiūtė, architektas David Basulto ir klinikinis psichologas Vitalijus Gafurovas. Kiekviena paskaita žada išplėsti klaidos suvokimo ribas ir atsakyti kas yra puikioji klaida.
David Basulto paskaitos iliustracija ©
2022 m. lapkričio 3 d. 19:00 val. pokalbis prasidės architekto Andriaus Ropolo paskaita „Improvizuok. Prisitaikyk. Įveik.“
Projektavimo, statybininkų ar tiesiog banali aplinkybių nulemta klaida reiškia problemas ir nuo pirminės idėjos tolstantį rezultatą. Negebėjimas pilnai įgyvendinti savo vizijos yra architekto kaip kūrėjo nesėkmė. Tačiau nenuspėjami pokyčiai ir klaidos gali būti matomi kaip natūralus aplinkos siekis projektą įkonteksinti, o kontekstualus projektas tampa architekto sėkme. Kada klaida tampa sėkme, o kada klaida lieka klaida? Ar klaikūs projektai Kinijoje yra klaida? Ar žalia architektūra yra sėkmė? Paskaitoje, per asmeninę patirtį ir kitų architektų pavyzdžius, bus kalbama apie architektūros klaidas ir nesėkmes, kurios virsta naujais (gerais ar blogais) atradimais.
„Improvizuok. Prisitaikyk. Įveik.” (angl. „Improvise. Adapt. Overcome.“) – Clint Eastwood frazė filme „Heartbreak Ridge“
David Basulto
Hans Ibelings paskaitos iliustracija. Bjarne Mastenbroek nuotrauka ©
2022 m. lapkričio 10 d. 19:00 val pokalbis prasidės architektūros istoriko ir kritiko Hans Ibelings paskaita „Šiuolaikinė architektūra, planetos šiltėjimas, ekologinio nuosmukio tendencijos“
Šiuolaikinė architektūra yra neatsiejama nuo industrinės revoliucijos. Pramoniniu būdu pagamintos medžiagos, kaip kad geležis, plienas, gelžbetonis, stiklas, asbestas, o dar vėliau – plastikas, paskatino architektūros modernėjimą.
Industrinė revoliucija taip pat paskatino klimato atšilimą, nulėmė didelio masto išteklių eikvojimą ir sąlygojo precedento neturintį ekologinį nuosmukį. Tai palietė ne tik Europą, bet ir daugelį pasaulio vietų, kurios buvo kolonizuotos Europos valstybių. Ši paskaita yra „siūlomos knygos juodraštis“ – tai aliuzija į režisierių Ray ir Charles Eames pavadinimą, kurį jie davė pirmajam „Powers of Ten“ filmo variantui. Šis juodraštis tyrinėja architektūros, aplinkos ir klimato sąsajas nuo 1800 m.
Andrius Ropolas
Andriaus Ropolo paskaitos iliustracija.
2022 m. lapkričio 17 d. 19:00 val. pokalbis prasidės menotyrininkės Virginijos Januškevičiūtės paskaita „Architektūra Valdo Ozarinsko žvilgsniu“
2018 m. Šiuolaikinio meno centras organizavo retrospektyvinę ilgus metus čia dirbusio architekto bei menininko Valdo Ozarinsko (1961–2014) parodą, kurios svarbiausiaja tema tapo klausimas – ar Ozarinskas išties buvo architektas be architektūros? Praeito amžiaus pabaigoje griausmingai ir atkakliai griovęs savo ryšius su tuometine Lietuvos architektūros nomenklatūra, Ozarinskas tapo aktyviu besikuriančios tarpdisciplinio meno scenos dalyviu ir stipriai diktavo tai, kaip ilgą laiką Lietuvoje matėme šiuolaikinį meną. Galiausiai, tiesa, ir meno pasaulis jam pasirodė besąs nepakankamai – o gal per daug? – utopiškas, ir įspūdingais poetinias gestais nuo jo atsiskyręs Ozarinskas toliau atkakliai skriejo atskira savo orbita. Ši paskaita – tai bandymas rekonstruoti kūrybinę jo trajektoriją, apimančią pastatų, interjero ir baldų projektus, parodų ekspozicijas, meno akcijas, instaliacijas, konceptualias mados kolekcijas bei pažymėtą radikaliais estiniais gestais ir, dažnai, pasipriešinimo retorika. Už griežtos, keistos, genialumu ir unikaliu humoru stebinančios estetikos bei šilto ir iškalbingo, bet viešumos nemėgstančio kūrėjo atminimo randame architektą, kuriam be galo rūpėjo architektūra ir su kuria jis išties niekuomet nebuvo pasiruošęs atsisveikinti.
Vitalijaus Gafurovo paskaitos iliustracija.
2022 m. lapkričio 24 d. 19:00 val. pokalbis prasidės architekto, „ArchDaily“ portalo įkūrėjo David Basulto paskaita „Mastelį keičianti architektūra“
Vykstant miestų eros įkarščiui, urbanistinės aplinkos klausimas tampa visuotiniu rūpesčiu, o architektūra – kaip niekad reikalinga. Šis procesas paskatino architektūrą tapti atviresne ir labiau įtraukiančia. Įsitikinome, jog architektūra skirta ne tik architektams, o kartu matėme, kaip šios profesijos ribos plečiasi ir darosi pralaidesnės. Kodėl architektūra būtinai turi būti tolima, neaiški, nenuspėjama? Kaip ir daugelyje industrijų, skaitmenizacija supaprastino procesą, sumažino kainas ir įgalino vartotojus. Tai nutiko ir mūsų sektoriuje, kuriame įsitvirtinę ir sparčiai augantys profesionalūs vartotojai bendrauja su architektūra ir architektais naujais ir sąmoningais būdais.
Vitalijus Gafurovas
2022 m. gruodžio 1 d. 19:00 val. pokalbis prasidės klinikinio psichologo Vitalijaus Gafurovo paskaita „Kaip bijoti klysti?“
Kaip baimė klysti daro įtaką žmogaus gyvenimui? Kuo klaidos baimė žmogui gali būti žalinga, o kuo gali pasitarnauti? Ar bijoti klysti yra jausmas, kurį visada reikia įveikinėti? Šiuos ir kitus klausimus apie klaidas Vitalijus aptars iš praktikuojančio psichologo perspektyvos.
Pokalbiai vyks Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Pokalbiai vyks lietuvių arba anglų kalba. Renginiai nemokami.
Pokalbių ciklo organizatorius – Architektūros fondas, organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Ciklo partneris – Nacionalinė dailės galerija.
