Sėdėjau ir galvojau, kokį veržlų, jauną ir kūrybingą žmogų galėtume laikyti ateities fotografu numeris vienas, ir į galvą iškart šovė Adam Aleksejėvič. Tai kaunietis, kuris vis dar mokosi mokykloje, tačiau yra sulaukęs nemenko dėmesio. Taigi, interviu su juo – jūsų dėmesiui!
Asmeninio archyvo nuotraukos.
Adam, keliais sakiniais papasakok, kaip pradėjai domėtis fotografija?
Fotografo profesiją pasirinkau visiškai netikėtai. Prieš fotografiją domėjausi renginių organizavimu bei vedimu, tačiau palaipsniui tai pasitraukė į antrą planą, o pirmąjį užėmė būtent fotografija. Viskas atsitiko netikėtai, – nors kažkada pradėjęs lankyti fotografijos kursus, vėliau juos mečiau, bet noras fotografuoti ir pildyti idėjas, regis, liko, tad sukūręs pirmąją fotosesiją kitam žmogui, gavau nemažai prašymų, ar negalėčiau padaryti daugiau.
Su kuo dažniausiai tenka dirbti?
Dirbu su labai įvairiais žmonėmis, – nuo naujagimių iki šou pasaulio atstovų, tik esu pagalvojęs, kad niekad nefotografavau inteligentiškos, senyvo amžiaus porelės. Turbūt greitu metu iškelsiu sau tokią užduotį.
Kokia buvo įsimintiniausia fotosesija?
Kiekviena fotosesija man yra savaip svarbi, tad atsimenu turbūt visas. Viena iš paskutiniųjų – Valentino dienai skirtas projektas, įgyvendintas su merginų grupe „Pop ladies“.
O kas dažniausiai yra tavo įkvėpimo šaltinis?
Mane įkvepia turbūt viskas, pradedant sapnais, baigiant reklamomis ar gatvėje pastebėtais žmonėmis. Labai smagu, kad turiu komandą, kuri kartu padeda išpildyti įvairiausias idėjas.
Koks dizaineris tave labiausiai žavi ir kodėl?
Mada domiuosi mažai, nes pats rengiuosi tai, kas yra patogu. Bet, žinoma, turbūt nepameluosiu pasakęs, kad Juozas – vienas geriausių Lietuvoje.
Kaip manai, kuo skiriesi nuo kitų fotografų?
Visada ir iki galo siekiu savo užsibrėžtų tikslų – tai yra mano sėkmės garantas.
Ką ketini veikti ateityje?
Planų, kuriuos norėčiau įgyvendinti, labai daug, tačiau kažką prognozuoti yra gana sunku. Turiu pasiūlymų dirbti Maskvoje, bet prieš tai norėčiau pasimokyti ir Anglijoje bei pamatyti kitą gyvenimo pusę – be tėvų.
Ir galiausiai būtų smagu sužinoti tavo moto.
Turiu jų nemažai, bet pagrindiniai yra du: „Never lose hope“ (liet. Niekad nenustok tikėjęs) ir „First they laugh then they copy“ (liet. Pirma jie juoksis, po to kopijuos).
Dėkojame Adamui ir linkime ir toliau taip veržliai bei atkakliai siekti savo tikslų!
