Vasario 14 dieną, tą ypatingai meile alsuojančią datą, kulinarinio lofto „Čiop Čiop“ šeimininkai žadėjo būti įsimylėję ir itin romantiškai nusiteikę. Svečių laukė afrodiziakų pilnas meniu, – skirtas Valentino dienos nuotaikai sužadinti. Netgi ir patiems skeptiškiausiems.
Virtuvei, jau pasipuošusiai įvairiais kvapais, kuriuos, kaip vėliau išaiškėjo, skleidė dieviška naminė svogūnų duona (šią kepė pati vakaro šeimininkė – žavioji Urtė), tą vakarą virtuoziškai vadovavo prancūzas, šefas Marc d’Erceville. Jis, beje, turi nemažai darbo patirties „Michelin“ žvaigždutėmis pažymėtuose restoranuose Prancūzijoje ir Šveicarijoje, o į Lietuvą vyriškį atvedė ne kas kitas, ogi meilė lietuvaitei.
Galbūt rašydama vis dar jaučiu afrodiziakų poveikį, bet užteks seilėtis apie meiles, geriau papasakosiu, ką darėm, ką ragavom ir, be abejonės, ką gi gurkšnojom. Pakilią vakaro nuotaiką padėjo palaikyti Valdo Rose Brut Marco Oro Spumante – putojančio vyno burbuliukai. Gurmanišką vakarą pradėjome nuo sūrių padėklų, kuriuose puikavosi skandinaviški gražuoliai, o šiems kompaniją palaikė vyne virtos figos – va, prašau, štai ir vienas žinomiausių afrodiziakų vaisių.
Paragavę sūrių, naminės duonelės, custard kremo, žiedinių kopūstų ir šoninės, raitojomės rankoves ir stojomės prie stalų, nekantraudami pasinerti į prancūzų virtuvės subtilybes.
Neapsimesiu: esu gaminantis žmogus, tačiau su prancūzų virtuve susidūriau pirmą kartą ir pagaliau supratau, kodėl ji taip vertinama ir garbinama. Prancūzų virtuvė – tai daugiasluoksnis, sudėtingas organizmas, reikalaujantis kruopštumo, drąsos ir žinių. Šefas Marc virtuoziškai padėjo mums, visiškai žaliems, susitvarkyti su sudėtingomis užduotimis, išmokė, ką reiškia pagaminti padažą, susidedanti iš kelių sudėtingų etapų, kaip tobulai iškepti įnoringą anties krūtinėlę, be to, parodė, kaip kepti šukutes, atvėrė akis apie midijas ir… išmokė, kaip elgtis su šokoladu.
Darbas virtuvėje išties buvo intensyvus, todėl buvo labai gera prisėsti prie staliukų ir imtis ragavimo. Pirmasis patiekalas – tai jūrų šukutės, virtos rudojo cukraus bei vyno padaže, įsitaisiusios ant cannelloni makaronų, įdarytų pastarnokų piurė; šalia jų ilsėjosi kelios midijos (afrodiziakai, nepamirškite). Tada ragavome anties krūtinėlę su morkų piurė ir raudonojo vyno bei šokolado padažu. Minkšta, sultinga rožinė krūtinėlė su tobulu padažu – tiesiog skanu ir ne kitaip.
Prieš tai sakiau, kad baigiu seilėtis, bet… dar truputuką. Belaukiant galutinio kulinarinio finalo – deserto, arba šokoladinio fondant (kuris, beje, buvo daugiau negu tobulas), mūsų visų laukė staigmena. Beplepėdama supratau, kad visas kambarys staiga nutilo, o atsisukus pažiūrėti, kas gi nutiko, paaiškėjo, kad vienas iš dalyvių nusprendė… PASIPIRŠTI savo mylimajai! Gražu buvo stebėti drebančius vaikiną ir merginą, kuri galų gale pasakė „taip“, o žiedelį ant padėklo jiems atnešė pats šefas. Tiesiog tobula Valentino diena, tą vakarą buvusiems pas Čiop Čiop‘us – ir išmokom gaminti, ir prisivalgėm, ir „užsivedėm“, ir dar romantikos su kaupu gavome.