Nuotrauka – Egidijaus Jankausko ©
Bandymai pakelti žmogų į orą žinomi jau IX amžiuje. Skraidymų aparatų brėžiniai rasti Leonardo Da Vinčio raštuose, o XVIII a. pabaigoje prancūzai broliai Mongolfjė pakilo į dangų karšto oro balionu. Šis skrydis įkvėpė daugelį to meto svajotojų, konstruktorių, išradėjų ir keistuolių Europoje bei Amerikoje dar aršiau imtis skraidymo aparatų kūrimo. Devynioliktojo amžiaus viduryje Dedalo ir Ikaro mitas virto realybe, kai buvo moksliškai pagrįsta skrydžių sunkesniu už orą aparatu teorinė galimybė – atrastos skraidymo aparatą veikiančios aerodinaminės jėgos. Galiausiai, 1903 m. amerikiečiai broliai Vilberis ir Orvilis Raitai pademonstravo pirmąjį valdomą lėktuvo skrydį.
Lietuviai taip pat turi savo aviacijos priešaušrio konstruktorių, teoretiką ir bandytoją – dar apie 50 metų iki brolių Raitų skrydžio orlaivius konstravo bajoras Aleksandras Griškevičius (1809 – 1863m.). Visuomenės, šeimos ir valdžios nepritarimas bei nesėkmingi bandymai neužgesino A. Griškevičiaus tikėjimo žmogaus laisva mintimi, valia, talentu ir gebėjimu rasti būdą pakilti į dangų. Pakilti iš purvo, pakilti aukštyn virš vargo, valdiniko darbo rutinos, nuobodžios kasdienybės – tokie buvo esminiai A. Griškevičiaus siekiai.
Griškevičiaus garlėkis
„Aleksandras Griškevičius – per anksti gimęs ir savo epochą peraugęs keistuolis“, – sako teatro „Lino lėlės“ režisierius ir aktorius Linas Zubė. Būtent A. Griškevičiaus gyvenimas ir patraukli asmenybė bei kūryba įkvėpė teatrą „Lino lėlės“ pasakoti užsispyrusio svajotojo, nepaliaujamai tikinčio tikslo realumu, istoriją ir kurti lėlių-objektų teatro spektaklį „Trečiojo brolio garlėkis, arba Aleksandro orlaiviai“.
„Trečiu broliu A. Griškevičių vadinu ne todėl, kad šeimoje gimė trečias, o todėl, kad tokie keistuoliai kaip šis – yra nestandartiniai žmonės, kiti dažnai tokius vadina kvailais, jie niekinami ir puolami iš visų pusių. Tačiau, pasakose tik tokie veikėjai galiausiai laimi princeses. Kūrybiškoji žmogaus pusė verčia elgtis kitaip nei visuomenėje įprasta, nemėgdžioti egzistuojančio gyvenimo modelio, ji veda prie konfliktų su aplinka. Kūrybiškoji mūsų pusė ir yra ta trečiojo brolio dalis mumyse, kurią neretai esame linkę kvailinti, neleidžiame jai reikštis ir taip slopiname savo talentus“, – pasakoja teatro režisierius L. Zubė.
Garlėkis skrenda
Žymiausia A. Griškevičiaus konstrukcija – tai lėktuvo, plasnoklio ir oro baliono hibridas „Žemaičių garlėkis“. Pasakojama, kad garlėkio (labiau tikėtina, kad kitokios skraidymų priemonės) skrydį, tikėdamasis pripažinimo, šlovės ir finansinės paramos veiklai vystyti, A. Griškevičius demonstravo okupavusios Lietuvą Rusijos Imperijos gubernatoriui. Bandomojo skrydžio išsigandę gubernatoriaus arkliai pasibaidė ir ėmė nešti karietą. Išsigando ir pats gubernatorius, didžiai įsižeidęs dėl „sumenkintos didybės“ grasino bausti konstruktorių tremtimi. Tikėtina, kad panikos apimtas jis rėkė per karietos langą: „V Sibir ego!, V Sibir!“ (liet. „Į Sibirą jį! Į Sibirą!“), o arkliams nurimus galimai reziumavo – „Roždionyj polzat, letat ne budet“ (liet. „Gimęs šliaužioti – neskraidys“). Taip pat pasakojama, kad konstruktorių nuo tremties išgelbėjo jo žmona. Ji sudegino vyro orlaivį, o nelaimėlis A. Griškevičius niekaip negalėjo kūrinio gelbėti, nes, bandymų metu lūžus kojai, gulėjo paslikas. Konstruktorius vis tik neprarado vilties, toliau nerimo ir, tikėdamasis supratimo bei paramos savo konstrukcijų įgyvendinimui, parašė knygą „Žemaičio garlėkis“. Ją pradėjo žodžiais:
Vis bėga amžiai, lekia laikas,
O Dievas amžinybėn kviečia mus,
Bet kol žmogus yra dar sveikas
Ir dar nenukeliavo į kapus,
Tegul virš debesų iškyla,
Praskrieja prarajas strėle,
Virš žemiškų ašių išnyra,
Ties dangiška pusiaunakčio žara,
Tą nuopstabiąją vietą te pasiekia,
Ten, kur meilingoji Dievybė šviečia.
Spektaklio „Trečiojo brolio garlėkis, arba Aleksandro orlaiviai“ scenarijaus autorius, režisierius ir dalininkas – Linas Zubė, kompozitorius Algirdas Zigmantas, projekcijų autorė – Angelina Furmaniuk-Savickienė. Projekto įgyvendinimui Klaipėdos miesto savivaldybė L. Zubei skyrė stipendiją. Spektaklio muzikos ir videoprojekcijų sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Spektaklio premjera numatoma 2018-ųjų birželį.
