Nuotraukos – Loros Kmieliauskaitės, organizatorių asmeninių archyvų ©
Lapkritį Vilniaus „Menų spaustuvėje“ – jaunųjų kūrėjų premjerų metas. Nors dažniausiai „Atviros erdvės“ programoje spektaklius kuria scenos menų atstovai iš teatro ar šokio srities, šiemet dėmesio skirta ir šiuolaikinės muzikos bei medijų kūrėjų sumanymui – performansui „This Order Goes Wrong“. Įvairių nerimo būsenų įkvėptas kompozitoriaus Dominyko Digimo, vaizdo projekcijų menininko Kristijono Dirsės ir smuikininkės Loros Kmieliauskaitės projektas „Menų spaustuvėje“ bus pristatomas lapkričio 7 ir 8 dienomis.
Pareigos, lūkesčiai, terminai, spūstys, ekranai… Įpratome prie nerimo. Galvojame, kad jis – neatskiriama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Tačiau nerimą pastebėjo ir aprašė jau Antikos ir romėnų filosofai. Vėliau jis ilgiems amžiams dingo iš medicinos žodynų, pasislėpė po kitomis sąvokomis, ir buvo grąžintas Freudo XIX amžiaus antroje pusėje. Nors minėtų veikėjų laikais nerimo apibūdinimo metaforos buvo kitokios, nei šiandien, „This Order Goes Wrong“ kūrėjai savąsias skolinasi iš dabarties – informacijos technologijų, kompiuterių tinklo.
„Kūrinyje girdimi ir matomi tekstai – su nerimo sutrikimais susidūrusių ar juos fiksavusių žmonių atsivėrimų ir liudijimų fragmentai. Kai kurie iš šiandienos, kiti – iš labai seniai. Dalis jų susideda tik iš veiksmažodžių, įvardžių ir prielinksnių, taigi nebūtinai kur nors veda ir neturi pabaigos, visai kaip mintys paūmėjus nerimui.“ – apie nerimo rašką performanse pasakoja dramaturgas Rimantas Ribačiauskas. Performanse nerimas yra ne tik tema – jis tampa atspirties tašku eksperimentams su muzika ir skaitmeninėmis technologijomis. Kaip nekontroliuojami kūno judesiai (tikai) – dažni nerimo ir panikos atakų palydovai – veikia instrumentą ir gyvai atliekamą muzikos kūrinį? Kas atsitinka su instrumento garsu, atlikėjui jaučiant nerimą scenoje, leidžiant jam augti ir užvaldyti kūną? Kad šiuos eksperimentus fiksuotų auditorija, pasitelkiama gyvos ir elektroninės muzikos, vaizdo meno ir sensorių ant smuikininkės Loros Kmieliauskaitės kūno, sintezė. Visi elementai performanso metu sąveikauja gyvai milisekundžių tikslumu.
Už siekio eksperimentuoti slypi kūrėjų, kurių dalis patys susidūrė su nerimo sutrikimais, noras kuo labiau atverti šią būseną jausmiškai ir energetiškai, perkelti ją iš subjektyvaus potyrio lygmens į visų bendrai patiriamą performatyvų aktą. „This Order Goes Wrong“ – tarsi nerimo meditacija, parodanti, kad tai, ką jaučia jį išgyvenantys, yra bendražmogiška ir universalu, galbūt net kontroliuojama ir nugalima.
