Nuotraukos – Gytis Vidžiūnas, Kernius Pauliukonis (Packshot.lt) ©
„Ateitimi reikia rūpintis jau dabar, nes kai pradėsime skraidyti į Marsą, apie papuošalus nebus kada galvoti, reikės jau būti pasipuošusiems ir pasiruošusiems skrydžiui“, – sako Gintarė Pečkytė, juvelyrė iš naujos planetos.
Kaip gimė naujos planetos SODA FUTURA pavadinimas?
Pavadinimo kūrimas – ilgas procesas. Į jį įtraukiau ne tik vaikiną, bet ir draugus, tarp kurių nemažai kūrybininkų. Būdavo, prirašau įvairiausių pavadinimų ir išsiuntinėju visiems. Kadangi pati esu reklamos tekstų kūrėja, o po mano vardu slepiasi prekės ženklas – su pavadinimui skyriau daug laiko. Ir nors dauguma sako, kad koks skirtumas kaip vadinasi, svarbu ką darai, kaip atrodo realybėje ir socialinėje medijoje, bet pavadinimas man labai svarbu. Nenorėjau bendrinių žodžių. Siekiau, kad skambėtų gražiai ir kosmiškai. Gera idėja ar geras pavadinimas man sukelia adrenalino pliūpsnį ir, dažniausiai, negaliu ilgai užmigti. Kai sau pasakius SODA FUTURA, užplūdo šie jausmai, pradėjo kilti įvairūs vaizdiniai, supratau, kad pavadinimą jau turiu. Vaikinas patarė iškart galvoti, ką reiškia, nes sulauksiu daug klausimų. Bet, manau, dėl to tik dar įdomiau. Žmogui paliekama interpretacijos laisvė, o prekės ženklas savaime tampa įsimintinu.
Tad vieno teisingo paaiškinimo nėra?
Nėra, bet sulaukus klausimo, visada atsakau: taip vadinsis planeta, kurią 2156 m. atras moteris.
SODA – planeta tik moterims?
Net neabejoju, kad SODA FUTURA planetoje, laikui bėgant, apsigyvens ir vyrai, ir vaikai. Labai noriu kurti vaikučiams kosmonautams. Bet pradžiai – tik moterims ir apie jas. Noriu, kad planetą atrastų moteris, nes iki šiol, tai pavyko padaryti tik vyrams. Kaip tik šiais metais suėjo 50 metų nuo pirmojo išsilaipinimo Mėnulyje. Šiuo metu esame sustoję, puiki proga moterims. Manau, žmonės turėtų dažniau skraidyti.
Kada užsimezgė ryšys su juvelyrika?
Močiutė visada sakydavo, kad turiu tėčio rankas. Tėtis man buvo kruopščiausiai pasaulyje dirbantis žmogus. Įprastai, pradedant studentišką gyvenimą, važiuoji į IKEA nusipirkti lovos, spintelių, tačiau man tėtis baldų nepirko, o pagamino savo rankomis! Jis visą gyvenimą užsiima kruopštumo ir kantrybės reikalaujančiu aviamodeliavimu. Maža matydavau kaip jis naktimis konstruoja lėktuvėlius. Laikui bėgant, pajaučiau, kad ir aš turiu tą geną. Man patikdavo daryti kruopštumo reikalaujančius darbus, įvairioms progoms draugams karpydavau, klijuodavau dovanas.
Niekad negalvojau, kad užsiimsiu juvelyrika, kad tai taps mano darbu. Vieną žiemos savaitę viena leidau Nidoje, su niekuo nekalbėjau. Pusryčiaudama atsidariau Instagramą ir pagalvojau, kad jei dabar norėčiau žiedo, Lietuvoje nėra prekinio ženklo iš kurio jį norėčiau nusipirkti. Taip ir kilo mintis juos kurti. Dar tą pačią dieną parašiau mokytojui, pas kurį dabar ir mokausi juvelyrikos. Iš pradžių nežiūrėjau į tai kaip į galimybę turėti verslą. Mane skatino noras mokytis, išmokti pasidaryti tai, kuo galėčiau puoštis pati. Pasigaminti dirbiniai visada vertingesni. Taip susiformavo suvokimas, kuo skiriasi bižuterija nuo juvelyrikos.
Tiesiog sugalvojau, kad reikia, ir pradėjau daryti. Jaučiuosi atradusi save. Keista, nes gyvenime esu šneki, judri asmenybė, o juvelyro darbas – visiška priešingybė. Mane pačią stebina tai, kad noriu tiesiog paišyti, gaminti, daryti žiedelius, braižyti. O realiame gyvenime visą laiką spurdu. Nesuprantu, kaip tai įvyko, kad man patinka dalykas, toks priešingas mano prigimčiai.
Kiek prireikė laiko, kad suprastum, jog tavo kūrybai reikia prekės ženklo?
Kai įsikeldavau savo žiedų nuotraukas į Instagramą, žmonės klausdavo, kada bus galima juos įsigyti. Prieš sukurdama prekės ženklą, pardaviau labai mažai darbų. Man atrodo, tik jį sukūrusi gali adekvačiai įsivertinti, tada produktams sukuriama vertė. Prekės ženklo sukūrimas užtruko maždaug 1–1,5 m.
Atsimenu, parašiau tau, kad labai žaviuosi tavo idėjomis, o tu atsakei, kad idėjų niekada negalima laikyti. Sugalvoji ir darai. Taip nutiko ir su SODA FUTURA? Atsikėlei, supratai ir padarei?
Taip, man atrodo, kad žmonės, dirbantys su mada, aksesuarais, dizainu, pamato, ko jiems patiems trūksta ir sukuria. Taip gimsta kitokia, savita forma, stilius, dizainas. Dėl to, manau, mados industrijoje ir kuriamos mažos rankinės ar didelės kepurės. Tą pačia juvelyriką galima kurti labai skirtingai – juk kiekvienas tuos pačius dalykus mato savaip. Todėl ir pasidariau tai, kas man patinka – joks lietuvių kūrėjas nebuvo sugalvojęs milžiniško sferinio rutulio žiedo.
Tavo kūryba pirmiausia tau?
Visada. Draugė kartą pasakė, kad žmonėms turėtų patikti, nes man SODA FUTURA ne verslas, į tai įdedu labai daug savęs. Tikrai, pirmiausia darau tai, kas man patinka ir tinka, nesiekiu, kad patiktų masėms, nesivaikau tendencijų. Tiesiog stebiu mėgstamus juvelyrus, jų darbus, kaip juos pristato socialiniuose tinkluose. Žiūriu į juos kaip į mokytojus.
Man patinka šiek tiek keistesni, nematyti papuošalai. Jie turi būti tinkami skubančiai, bėgančiai, dirbančiai miesto merginai. Nors kuriu sau, labai džiaugiuosi, matydama mano dirbiniu pasipuošusį praeivį. Kartais keista girdėti, kad žmonėms patinka. Būna akimirkų, kai, turbūt kaip ir kiekvienas kūrėjas, pagalvoju: „O kas, jei tai patinka tik man?“
Kaip atrodo tavo kūrybinis procesas?
Neverčiu savęs sukurti naujo dizaino, nespaudžiu savęs į laiko rėmus. Tiesiog stebiu dalykus. Geriausiai idėjos gimsta, kai leidi joms tekėti, o ne verti save kurti. Man viskas gimsta laisvai. Žinau, kad gali ateiti išsikvėpimo momentas, bet ir jo nebijau.
Koks buvo jausmas pirmą kartą išleidus planetą į naujas rankas?
Iki dabar labai jaudinuosi, kai žmogus nusiperka ir gavęs pažymi mane ant nuotraukos Instagrame. Neatsidarau nuotraukos 15 minučių, ne todėl, kad nepasitikiu savo kūryba, o bijodama dėl nesaugios, rankų darbo pakuotės. Tai nėra klasikinis papuošalo siuntimo būdas jį tiesiog įdėjus į dėžutę – kiekvienas aksesuaras siunčiamas ant gipsinės kūno dalies: ausies ar piršto. Man labai svarbus įspūdis, kurį žmogus patiria, gavęs aksesuarą. Dar negavau nei vienos nusiskundimo, bet vis tiek kiekvieną kartą nerimauju: ar papuošalas nebus nuslydęs, ar siunčiant nebus pažeistas įpakavimas? Atmetus jaudulį, pardavimo jausmas yra keistas, bet labai malonus. Sunku patikėti, kad žmonėms patinka tai, kas patinka man.
Kaip atrodo tavo diena? Dirbi agentūroje, atradai juvelyriką, mėgsti aktyvų laisvalaikį…
Dieną pradedu 8 val. prabavimo rūmuose, nuo 9 val. keliauju į agentūrą, jei turiu skubių užsakymų, per pietus juos gaminu studijoje. Baigusi darbus agentūroje, 18 val. vėl vykstu į studiją ir joje dirbu iki 21 val. Nuo 21 val. galvoju, kaip toliau judėti su socialinėmis medijomis, nes man tai labai svarbu.
Kokių naujovių iš tavęs dar galima tikėtis be vyrų, vaikų juvelyrikos? Ar pamatysime ir akmenis ar oversized aksesuarus?
Kuriu tai, kas patinka man, o akmenų papuošaluose nelabai mėgstu, man jie atrodo preciziškai. Mėgstu, kai papuošalai tinka visada ir prie visko. Kol kas matau save kaip metalo juvelyrę.
SODA FUTURA idėja paremta retrofuturizmu. Retrofuturizmas – architektūros amžius, stilistika, kai žmonės buvo pamišę dėl kosmoso ir labai norėjo ten nukeliauti. Architektūroje vyrauja sferiniai rutuliai, raketos, smailūs kampai. Mano prekės ženklas kalba apie ateitį ir labai artimai siejasi su retrofuturizmu. Papuošalai aptakių formų, griežtų linijų. Vien dėl to įvairūs akmenys iškristų iš konteksto. Man labai svarbu laikytis SODA FUTURA vizijos. Man tas laikotarpis labai artimas – tada žmonės mokėjo svajoti. Žinojau, kad noriu kalbėti apie ateitį, bet dar nežinojau kokia ji bus. Tai mane įkvepia kurti.
Nors viskas gimė netikėtai, bet greitai įgavo prasmę. Tarsi visada kabojo ore, o tu tik atėjai ir pasiėmei. Kosmoso ir retrofuturizmo temos nėra dažnai aptinkamos. Atsimenu, prieš įvaizdinę fotosesiją peržiūrėjau daug įvairių šios stilistikos filmų, kad dar geriau suprasčiau patį laikotarpį.
SODA FUTURA apgalvota iki detalių, kaip kilo įpakavimo idėja?
Kai kurių dalykų paaiškinti tiesiog negaliu. Jie atsirado netikėtai, neskiriant per daug laiko. Dabartiniai mados namai, tokie kaip „Gucci“, „Prada“, jau kuria Instagramui. Visi nori pasigirti tuo, ką įsigyja. Net jei pirkinys tekainuoja 5 eurus. Įpakavimas produktui prideda bent 60 % vertės, parodo skirtą dėmesį. Pavyzdžiui, „Apple“ – telefonas kaip telefonas, bet įpakavimas… Net „McDonald’s“ stengiasi neatsilikti.
Sugalvojus man patinkantį įpakavimą, teko susidurti su realybe. Kinų restorane susitikau su tėčiu. Jis pasakė, kad „Gerai, bet niekaip nepadarysi.“ Ir tada, kai jau buvau susitaikiusi su mintimi, kad reiks galvoti apie kitą įpakavimą, tėtis pasisiūlė pabandyti išlieti įpakavimui reikalingą pirštą. Po savaitės jis atvažiavo su įpakavimu. Aš paklausiau: „Ar supranti, kur įsivėlei?“ Taip idėja įgavo pavidalą – dėžutė, atskridusi iš Marso su dalele ateivio. Įpakavimo praleisti negalima.
Kaip tavo tėtis reaguoja įtrauktas į šią avantiūrą?
Vis dar bijau su juo kalbėti apie savo kūrybą, nes jis nelinkęs nutylėti to, kas, galbūt, padaryta negerai. Iš mano tėčio sunku gauti gerą žodį. Atsimenu, kai jis atostogavo, nusiunčiau parduotuvės nuorodą, jis pagyrė ir parašė, jog tikisi spėti gaminti dėžutes. Manau, jis džiaugiasi. Atrodo, kad būtent jis, ne joks kitas žmogus, ir turėjo gaminti. Visos aplinkybės šiuo metu klostosi labai palankiai.
Kaip Lietuvoje jautiesi su SODA FUTURA? Nekyla baimių?
Labai priklauso nuo to, kaip pozicionuoji savo prekės ženklą. Man kūryba svarbiau už patį grožį. Nesiekiu, kad mano žiedai būtų vien tik gražūs. Noriu, kad jie neštų idėją. Man atrodo, kad Lietuvoje kūrėjams vis dar svarbiausia grožis, galutinis rezultatas. Yra labai gražių darbų, labai gerai dirbančių juvelyrų. Lietuvoje įprasta viską sieti su moteriškumu, subtilumu, rafinuotumu, juoda ir balta klasika, todėl esu gal kiek ryškesnė nei kiti. Gerbiu visus ir tikrai negaliu nieko kritikuoti. Jei kas nors sakys, kad nukopijavau – lygiai tą patį galiu sakyti ir aš, juk nieko naujo neišradinėjame. Neskaitant dėžučių ir įpakavimų.
Pasvajokime – kur save matai ateityje?
Noriu labai daug dirbti, turėti veiklos, noriu būti kūrybinga verslo moteris. Mane žavi dirbančios moterys, tad noriu būti viena jų – visur spėjanti ir daug padaranti. Noriu įkvėpti jaunas paneles. Nebijau sunkiai ir daug dirbti. Juk po darbų maratono užtarnautas poilsis yra itin saldus.
Kokia SODA FUTURA ateitis?
Norėčiau savo kūrybą išdėstyti konceptualioje parduotuvėje. Jau dabar matau kaip viskas turėtų atrodyti. „VOO STORE Berlin“ – toks mano ateities tikslas.
Straipsnis buvo publikuotas SwO street Nr. 34 lapkričio numeryje. Jį galite perskaityti čia (90 psl.): www.swo.lt/swo-street-nr-34
