Nuotrauka – Dainius Vytas © Kraitis
Gruodžio 27 d. 19 val. Vilniuje, Menų spaustuvėje susitikimo su žiūrovais lauks retai rodomas ir žiūrovų itin laukiamas choreografės bei atlikėjos Giedrės Kirkilės judesio monospektaklis „Kraitis“. Lengvos ironijos ir žaismės nužymėtas kūrinys – kvietimas apsvarstyti, kaip nuolat kuriame bei perkuriame save, kas mus formuoja ir keičia.
Daugiau kaip du dešimtmečius šokio scenoje veikiančios G. Kirkilės darbas – atviras, nemaža dalimi autobiografiškas, o čia pat – visiškai universalus: judesiu, balsu ir mezginio siūlais ji pasakoja kiekvienam atpažįstamą savo tapatybės paieškų istoriją.
„Kiekvieną kartą iš naujo, kartoju tą patį, vėl tokį patį šarvą raizgau. Greičiau, efektyviau, vis tokį patį nepatogų. Nes aš moku nunerti dailią servetėlę ir nuolat jaustis nepakankama, moku megzti ir prisiimti visus darbus, moku siūti ir prarasti save kituose“, – spektaklį pristato menininkė.
Nuotrauka – Miglės Markulytės © Giedrė Kirkilė
Buvimo pakankama, susitaikymo su sau nepatogiomis dalimis, savo patirčių priėmimo, gebėjimo transformuotis ir keistis, temos – kertinės „Kraičio“ mezginyje. Būtent mezginio ardymo procesas tampa centrine šokio spektaklio ašimi: traukdama ryškiaspalvius didžiulio megztinio siūlus, G. Kirkilė permąsto mūsų pačių suformuotos įsitikinimus, kompleksus ir lūkesčius.
Nors ilgametė šokėjos ir šokio pedagogės karjera menininkei atnešė ne vieną svarbų įvertinimą, tarp kurių – Auksinio scenos kryžiaus nominacijos už vaidmenis Vyčio Jankausko šokio teatre ir 2023 m. pelnytas aukščiausias Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, – savo solinį kūrybinį debiutą G. Kirkilė taupė iki pat 2023–ųjų.
Folkloru ir senosiomis tradicijomis dvelkianti kraičio sąvoka G. Kirkilės spektaklyje virsta mūsų sukauptomis patirtimis, artimųjų psichine ir emocine sveikata, socialinio ir kultūrinio lauko fonu, paliekančiu ne vieną randą ar įprotį, su kuriais suaugę turime išmokti tvarkytis.
Nuotrauka – Dainius Vytas © Kraitis
„Mes nebekuriame sau materialaus kraičio, nesiuvinėjame nėriniuotų naktinukų pirmai nakčiai, neaudžiame staltiesių ir lovatiesių, bet sąmoningai ir nesąmoningai susirenkame vertybes, nuostatas, įsivaizdavimus, elgesio modelius, spraudžiamės į roles ir lūkesčius, su kuriais pasitinkam suaugėlišką gyvenimą.
Tai – kraitis, kurį susikrauna ir moterys, ir vyrai, jį pildome visą gyvenimą. Norisi perkratyti, atmazgyti savo esybę – tiek gražius ir naudingus dalykus, tiek sunkias patirtis, kurios tampa mums kenksmingais įpročiais“, – sako šokio menininkė.
„Kraityje“ judesys ir lakoniški, ironijos nestokojantys tekstai žiūrovus vedžioja po savęs suvokimo raizginį, artimą bene kiekvienam šiuolaikiniam žmogui. G. Kirkilės siūloma savęs kūrimo interpretacija – čia pat ir humoristinė, žaidybiška, ir kupina rimto susitelkimo.
Šie kontrastai, spalvinga spektaklio dinamika bei pavergiantis nuoširdumas kviečia ne tik vieną valandą, bet ir spektakliui pasibaigus pamėginti save išvysti kaip nesibaigiantį, nuolat kintantį kūrinį.
Judesio monospektaklis „Kraitis“ (chor. Giedrė Kirkilė) – gruodžio 27 d. 19 val. Menų spaustuvėje (Šiltadaržio 6, Vilnius).
