Užvenčio dvare Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana gyveno nuo dešimties iki dvidešimties metų amžiaus (1887–1898 m.). Čia, paskatinta Povilo Višinskio, ji susidomėjo tautinio atgimimo idėjomis, ėmė mokytis lietuvių kalbos, žengė pirmuosius žingsnius literatūroje. Dvaras visada liko vidiniais rašytojos namais, dvasine priebėga, į kurią vis grįžtama kūryboje – plačiai žinomoje apysakoje „Sename dvare“, kituose kūriniuose.
Lankytojai kviečiami įžengti į Šatrijos Raganos laikus menantį buvusį bitininko namelį. Jame įrengta instaliacija paremta mažiau žinomu rašytiniu kūrėjos palikimu – beveik keturiais šimtais laiškų, kurie sudėti į knygą Šatrijos Ragana. „Laiškai“. Išlikusi gausi rašytojos epistolika byloja apie gyvą jos būdą, kūrybinius ir dvasinius ieškojimus, buitinius rūpesčius ir labai anksti išryškėjusią gyvenimo laikinumo, artėjančios pabaigos nuojautą.
Instaliacijoje skambančiame kūrinyje smuikui, violončelei ir elektronikai galima išgirsti instrumentines gamtos reiškinių bei buities triukšmų imitacijas, konkrečiuosius garsus. Vizualiojoje dalyje kiekvienam iš 12 074 knygą „Laiškai“ sudarančių sakinių priskirta po skaitmeninį simbolį – tašką. Taškai „dirba“ arba „miega“, šviečia arba nyksta. Lyg bitelės lakiojančios rašytojos mintys lipdosi į raštą ir primena apie jos gyvenimo ir mąstymo patirtis.
Instaliacija sukurta kūrybinei grupei lankantis Užventyje ir bendradarbiaujant su miestelio gyventojais, kurių balsai skamba kūrinyje kartu su kūrėjų balsais.
Trukmė – 20 min.Viduje vienu metu gali būti iki 4 asmenų. Bilietą galima įsigyti Užvenčio kraštotyros muziejuje uzvenciomuziejus@gmail.com, +370 624 34418.
Muzikos autoriai: kompozitorius Andrius Šiurys ir šiuolaikinės muzikos ansamblis Twenty Fingers Duo (smuikininkė Lora Kmieliauskaitė ir violončelininkas Arnas Kmieliauskas)
Medijų meno kūrėja – Lauryna Narkevičiūtė
Dramaturgas – Rimantas Ribačiauskas
Programuotojas – Robertas Dumpis
Garso įrašuose dalyvavo Užvenčio gyventojai.
Projekto autorius ir prodiuseris – House of Sorelle
Projekto partneris – Užvenčio kraštotyros muziejus
Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kelmės rajono savivaldybė, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Užvenčio seniūnija, Paramos fondas „Užvenčio Pegasas“.