Nuotraukos: Baltijos paviljono archyvas.
„Baltijos paviljone“ bus pristatomi architektų, projektuotojų, fotografų, geografų, geologų, ekonomistų, kultūros teoretikų, mokslininkų, istorikų, filosofų, socialinių antropologų, tyrinėtojų, menininkų, infrastruktūros kompanijų, institucijų, muziejų ir organizacijų darbai. Daugiau nei šimtas artefaktų užpildys 1600 kvadratinių metrų salę „Palasport Arsenale“ sporto rūmuose, esančiuose pačioje Venecijos miesto širdyje.
Vakar, kartu su Latvijos kultūros ministre Dace Melbārde ir parodos komisarais, visi devyni jos kuratoriai (Kārlis Bērziņš, Jurga Daubaraitė, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Niklāvs Paegle, Dagnija Smilga, Johan Tali, Laila Zariņa, Jonas Žukauskas) susitiko Rygoje, Latvijos nacionalinėje bibliotekoje.
Nors paroda atvers duris Venecijoje tik gegužės 27 d., tačiau komanda atskleidžia, kad tai bus žvilgsnis į platų transformuojančių pastangų, vizijų ir praktikų spektrą.
Latvijos Respublikos kultūros ministrė Dace Melbārde, Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Estijos Respublikos kultūros ministras Indrek Saar pabrėžia: „Baltijos paviljonas“ yra unikali pastanga, ne nuleista iš viršaus, bet grįsta laimėta teise atstovauti kiekvieną iš Baltijos šalių. Jis siunčia galingą žinią apie regiono architektūrinę aplinką, kuri dalijasi ne tik panašiais istoriniais bruožais, bet ir infrastruktūrinėmis ateities ambicijomis. „Baltijos paviljonas“ suteikia puikią galimybę įsivaizduoti, ką mūsų regionas galėtų pasiekti dirbant drauge.”
Jungtinė Baltijos šalių paroda 15-oje Venecijos architektūros bienalėje siekia tyrinėti Baltijos šalių architektūrinę aplinką, kaip bendrą idėjų erdvę, kurioje architektūra suvokiama plačiame kitų erdvinių praktikų kontekste. Joje tyrinėjama regionui svarbi infrastruktūra, objektai ir gamtos ištekliai, taip pat jų santykis su pilietiniais judėjimais ir kultūrinėmis formomis, taip ieškant ateities scenarijų bendrai Estijos, Latvijos ir Lietuvos erdvei.
„Baltijos paviljonas“ – tai mėginimas apversti nacionalinės reprezentacijos išskirtinumo logiką, vietoj jos išryškinant galimybę kurti kartu, suvokiant save patikimos partnerystės santykyje, stiprinant vienas kitą tarpusavio įtakomis ir inicijuojant projektus, leidžiančius regionui klestėti.
Parodoje bus tyrinėjami reikšmingi tarpregioniniai infrastruktūriniai ryšiai tokie kaip „Rail Baltica“ projektas, bendras priėjimas prie Baltijos jūros vandenų ir su gyvenamaisiais rajonais susiję energetiniai tinklai. Baltijos šalių miestovaizdžių ir gamtovaizdžių transformacijos bus siejamos su neseniai į Europą sugrįžusia geopolitika. Žvelgiant į Estijos fosforo klodus, Latvijos ir Lietuvos geologines struktūras ir mėginius, bus mėginama geriau suvokti, kokią reikšmę turi tokie objektai kaip Ignalinos atominė elektrinė, Aidu naftingų skalūnų piramidės, suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“, kultūrinės infrastruktūros projektai ir net tokie konstruktai kaip specialiosios ekonominės zonos.
