Nuotrauka – Martynas Aleksa ©
Vilniaus miesto šiuolaikinio muzikos teatro kompanija „Operomanija“ kviečia pasinaudoti galimybe susipažinti su šiuolaikiniu scenos menu programos „Kultūros pasas“ vartotojus, kuriems siūlo dvi edukacines veiklas. Barokinio teatro laboratorijoje kartu su unikalaus balso – kontratenoro – dainininku Vaidu Bartušu turėsite galimybę patyrinėti barokines triukšmų mašinas, šiai epochai būdingą architektūrą ir vokalinio atlikimo įmantrybes. O kartu su „Glaisto“ vedliais pakeliauti po garso patirtį, vykstančią buvusioje Vilniaus geto teritorijoje.
Edukacinė veikla „Baroko operos teatras: triukšmų mašinerija ir vokalo tradicija“ numatyta kovo 18, 19, 20, 25 ir 26 dienomis, Vilniuje įsikūrusiame kultūros komplekse „Sodas 2123“ (Vitebsko g. 23). Šios kūrybinės dirbtuvės yra inspiruotos kompozitoriaus ir garso menininko Arturo Bumšteino sukurto barokinio teatro triukšmų mašinų performanso „Blogi orai“. Baroko epochoje triukšmų mašinos buvo tik maža visos teatrinės iliuzijos dalis – nepastebima žiūrovo akiai, įkurdinta scenos kulisuose. Kūrinyje „Blogi orai“ šios triukšmų mašinos yra „klimato“ patirčių kūrėjos; tačiau kaip ir visi žmogaus sukonstruoti mechanizmai, triukšmo mašina nėra savaime veikiantis amžinasis variklis, jo stichiškumas yra veikiamas žmogaus raumenų įtampos ir jo kūrybinių intencijų.
Nuotrauka – Džoja Barysaitė ©
Nuotrauka – Julius Kuršys ©
Nuotrauka – Tomas Terekas ©
Šiose dirbtuvėse dalyviai bus supažindinami su barokinio teatro triukšmų (vėjo, lietaus, jūros, griaustinio) mašinerija, garso efektų teatre kūrimo tradicijų raida ir šiuolaikinio garso meno kūrybos metodais, taip pat čia atskleidžiamos baroko operos vokalo tradicijos. Ši edukacinė veikla skirta 7-12 klasių moksleiviams. Kūrybinių dirbtuvių lektoriai – kontratenoras Vaidas Bartušas ir scenos menų prodiuserė Ana Ablamonova.
„Kviečiu į šią edukaciją norėdamas papasakoti įdomių faktų apie barokines triukšmų mašinas, kaip jos imituodavo gamtos stichijas, dievus, kur ir kada jos buvo naudojamos, ką reiškia sąvoka „Deus ex machina“ („Dievas iš mašinos“). Be to, pats būdamas kontratenoru noriu pristatyti, kuo yra ypatingas šis balso tipas, kuo jis skiriasi nuo kitų balsų, ir kodėl šiandien yra smagu būti kontratenoru – vienu iš trijų publikai koncertuojančių šio balso tipo atstovų Lietuvoje“, – barokinio teatro kūrybines dirbtuves pristato Vaidas Bartušas.
Nuotrauka – Modestas Endriuška ©
Nuotrauka – Ilmė Vyšniauskaitė ©
Kita „Operomanijos“ siūloma veikla – tai mūsų repertuarinis kūrinys, garso patirtis Vilniaus gete „Glaistas“, kuris „Kultūros paso“ vartotojų lauks gegužės 7 ir 9 dienomis. Įprastai šiame renginyje lankosi plačioji visuomenė, kiekviename garsiniame pasivaikščiojime gali dalyvauti po 6 asmenimis, o šįkart minėtas dvi dienas, iš viso 8 tokias grupes, įtraukėme į „Kultūros paso“ programą, siūlydami išskirtinę galimybę moksleiviams patirti „Glaistą“. Garso kelionė po buvusią Vilniaus geto teritoriją prasideda nuo Žydų kultūros ir informacijos centro (Mėsinių g. 3A). Ši edukacija skirta 8-12 klasių moksleiviams.
„Glaistas“ yra garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją per specialiai kiekvienai erdvei sukurtų muzikinių fragmentų ir gyvenimo gete tiesioginių liudytojų – Holokaustą išgyvenusių žydų, po karo persikėlusių iš gimtosios Vilnos į Izraelį – balsų. Jų prisiminimai apie gyvenimą čia, Lietuvoje, 2019 m. „Glaisto“ kūrėjų buvo įrašyti pokalbiuose, įvykusiuose per susitikimus Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kūrinio autoriai – Rimantas Ribačiauskas, Mantas Jančiauskas, Jūra Elena Šedytė ir Andrius Šiurys; 2020 m. „Glaistas“ buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią dramaturgiją.
Nuotrauka – Ilmė Vyšniauskaitė ©
Nuotrauka – Ilmė Vyšniauskaitė ©
Garso dokumentas, kaip atminties artefaktas, yra pagrindinė šio kūrinio ašis, aplink kurią driekiasi muzikinės buvusio Vilniaus geto gatvių, kiemų, koridorių, butų, kitų erdvių interpretacijos. Kūrinyje balansuojama tarp persikėlimo „į tuos laikus“ ir grįžimo „į šiandieną“. Tyrinėdama tokio persikėlimo galimybių ribas, visų pirma, savo pačių galvose, kūrybinė grupė nesislepia nuo fakto, kad judama šiandienos Vilniumi – sparčiai besikeičiančiu, dažomu ir gražinamu, užsiklojusiu statybiniais tinkleliais, o kai kur dar laukiančiu šviežio glaisto sluoksnio.
