Išskirtinio dėmesio vertas koncertas festivalio „Vilnius Mama Jazz“ klausytojus pakvies gegužės 25 dieną. Ar gali viename koncerte derėti tradicinė arabų muzika, džiazo laisvumas ir klasikos elegancija? Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje koncertuosiantis kosmopolitinės muzikos kūrėjas Rabihas Abou-Khalilas tuo net neabejoja.
Virtuoziškasis arabiškos liutnios (angl. oud) meistras ir kompozitorius, sulieja arabų, europietišką ir amerikietišką muziką į unikalią garsų simbiozę. Jis it žuvis vandenyje nardo tarp skirtingų muzikos žanrų ir išgrynina tai, kas svarbiausia. Įtraukiantys R. Abou-Khalilo pasaulinės muzikos pasirodymai dažnai tampa daugelio festivalių „vyšnaite ant torto“.
„Prieš kelis metus mūsų festivalyje turėjusio koncertuoti Rabiho Abou-Khalilo planus sugriovė visą pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija. Šiandien esu tikra, kad viena didžiausių džiazo sezono staigmenų bus būtent šis koncertas“, – teigia festivalio „Vilnius Mama Jazz“ organizatorė Judita Bartoševičienė.
Kultūrinių barjerų griovėjas
Abou-Khalilas gimė Libane, kur būdamas vos 4 metų išmoko groti arabiškąja liutne, vėliau persikraustė į Vokietiją, o šiuo metu gyvena Prancūzijoje. Jo arabiškos šaknys ir paveldėta tradicija – kaip ir gyvenime, taip ir muzikoje, yra suliejama su vakarietiškąja. Todėl jis toks unikalus ir įdomus, nes neatskiria šių dviejų kultūrų, o jas sugretina. Muzikantas žaismingai pritaiko savo kompozicinius įgūdžius sujungdamas priešingus pasaulius taip, kaip niekam kitam nepavyksta to padaryti.
Per daugiau kaip keturiasdešimt metų trunkantį kūrybinį laikotarpį R. Abou-Khalilas yra išleidęs ne vieną dešimtį albumų. Jo kompaktiniai diskai yra išskirtiniai daugelio muzikos mylėtojų kolekcijų akcentai – tikros stiliaus ikonos, tiek muzikiniu, tiek vizualiniu požiūriu.
Nenorėdamas leistis į jokius meninius kompromisus, R. Abou-Khalilas savo karjeros pradžioje nusprendė pats prodiusuoti ir išleisti savo muziką. Visa jo kūryba ir jos vienokie ar kitokie simboliai žymi skirtingas kūrėjo gyvenimo etapų dalis, todėl ilgi tarpai tarp albumų nėra retas reiškinys šio muzikanto kūryboje – naujausias kūrybinis vaisius „The Flood and the Fate of the Fish“ išleistas po aštuonerių metų pertraukos.
Abou-Khalilas per vienerius metus net penkis kartus pelnė džiazo apdovanojimą už savo muzikinį indėlį, o 2002 m. jam buvo įteiktas Vokietijos įrašų kritikų premijos garbės įvertinimas už jo kūrinius. Nenuostabu, kad jam pavyko surinkti garsius vardus iš džiazo pasaulio: Charlie Mariano, Kenny Wheeleris ar Joachimas Kühnas, taip pat klasikinių muzikantų: „The Modern Ensemble“, „The Balanescu Quartet“, „The Kronos Quartet“ ar BBC simfoninį orkestrą.
Arabiškos liutnios, smuiko, violančelės ir būgnų muzikinė pasaka
Abou-Khalilas į Vilnių atvyks su grupe, kuri verta atskiro paminėjimo – ją sudaro ne ką mažiau virtuoziški džiazo profesionalai.
Mateuszas Smoczyńskis – smuikininkas, pelnęs daugybę apdovanojimų ir įvertinimų, tarp kurių žurnalo „Jazz Forum“ geriausias 2017 m. džiazo smuikininko titulas ir II tarptautinio Zbignevo Seiferto džiazo smuikininkų konkurso laimėjimas. Mateuszas bendradarbiavo su tokiais žinomais Lenkijos muzikantais kaip Urszula Dudziak, Tomasz Stanko, Krzesimiras Debskis, Zbigniewas Namyslowskis, Jaroslawas Smietana ir koncertavo svarbiausiose džiazo scenose ir festivaliuose beveik visame pasaulyje. Nuo 2017 m. jis dėsto džiazo smuiką Varšuvos Frederiko Šopeno muzikos universitete.
Krzysztofas Lenczowskis, nepaisant gana jauno amžiaus (violončelininkui vos 38-eri), dalyvavo įrašant daugiau kaip 80 albumų, o pats išleido tris originalius leidinius. 2014 – 2018 metais jis penkis kartus laimėjo žurnalo „Jazz Forum“ plebiscitą „Jazz Top“ įvairių instrumentų kategorijoje. Kaip ir kolega M. Smoczyńskis, dėsto Varšuvos Frederiko Šopeno muzikos universitete. Nuo 2010 m. pagrindinė atlikėjo meninės veiklos sritis yra „Atom String Quartet“ – pirmaujanti Lenkijos džiazo grupė ir vienas įdomiausių styginių kvartetų pasaulyje.
Jarrodas Cagwinas – būgnijimo technikų ambasadorius, baigęs mokslus prestižiniame Berklio muzikos koledže, ritmų simbiozes meistriškai perteikia ne tik scenoje, bet ir akademinėje plotmėje. J. Cagwinas aktyviai gastroliuoja po pasaulį su įvairiais muzikantais.
Abou-Khalilo baladės atgaivina poetinės arabų kultūros aušros prisiminimus, niekuomet neskambėdamos nei avantiūriškai, nei tradiciškai. Atsiranda naujas ir jaudinantis garsas bei giliai jausmingas ir žaviai sudėtingas virtuoziškumas.
Gegužės 25 d. 19:00 val. „Vilnius Mama Jazz“ koncerte taip pat pasirodys post-jazz kolektyvas „Petter Eldh Post Koma“, kuriame milžinišką kūrybinį potencialą spinduliuoja perspektyviausi Europos avangardinės scenos talentai.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.