Kadrai iš filmo
Šeštadienį „Skalvijos” kino centre suksis Lietuvoje dar nerodytas pirmasis garsaus portugalų režisieriaus Pedro Costa’os filmas „Kraujas“ (O Sangue, 1989). Seanso iniciatoriai – jaunieji kino programų kuratoriai iš „Skalvijos” kino akademijos, dalyvaujantys tarptautiniame kino edukacijos projekte „Moving Cinemas”.
Kinu besidomintys 10-12 kl. moksleiviai visus metus jie mokėsi kino istorijos ir aktyviai analizavo Lietuvoje rodomus filmus. Kaip teigia jaunieji kuratoriai, P. Costa’os juostą jie pasirinko dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nerodyta itin savita ankstyvoji portugalų režisieriaus kūryba, nutiesusi kelią jį išgarsinusiems filmams „Didinga jaunystė“ (Juventude Em Marcha, 2006) bei „Arklio pinigai“ (Cavalo Dinheiro, 2014 m.).
Filmo pasirinkimą lėmė ir bendradarbiavimas su kolegomis iš Portugalijos. Rinkdamiesi tarp Paulo Rocha’os „Gyvenimas keičiasi“ („Mudar de Vida“, 1966 m.) ir Jacques’o Demy „Panelės iš Rošforo“ („Les demoiselles de Rochefort“, 1967 m.), studentai labiausiai liko sužavėti pirmojo Pedro Costa’os filmo „Kraujas“ vizualumu ir paveikia istorija.
Apskeitę rekomendacijomis su bendraamžiais portugalais, jie ėmėsi organizuoti viešą pasirinkto filmo seansą savo mieste. Jaunieji kino kuratoriai patys pristatys išskirtinį seansą „Skalvijos” žiūrovams. Tai ne pirmasis tokio pobūdžio jų renginys – metų pradžioje jie sėkmingai organizavo legendinio miuziklo „Dainuojantys lietuje“ (Singin’ in the Rain, 1952) pristatymą.
Filmo „Kraujas“ istorija nukelia į Lisabonos pakraščius, kur gyvena du broliai – septyniolikametis Vicentas ir dešimties metų Nino. Po ilgos ligos paslaptingai mirus jų tėvui, jiedu drauge su Vicento vaikystės drauge Klara kovoja už savo gyvenimus, kuomet į juos kėsinasi ne tik skurdas, bet gangsteriai, bandantys iš vaikų „išieškoti“ mirusio tėvo skolas.
P. Costa yra laikomas vienu svarbiausių šiandien kuriančiu Europos autorinio kino režisieriumi. Jis tęsia António Reiso – garsaus portugalų režisieriaus ir kino profesoriaus mokyklos tradiciją, kuriai būdingas montažo principas, kuomet kadrai jungiami per grafinį panašumą, taip sukuriant vizualinį rimą, metaforiškas asociacijas ir pridėtines prasmes. Asketiška kino poetika Pedro Costa dažniausiai kalba apie visuomenės pakraščiuose gyvenančius marginalus, atsidūrusius kritinėse gyvenimo situacijose.
Daugumos jo filmų veiksmas vyksta skurdžiame Lisabonos Fauntainhaso rajone, o filmuojamas jis paprastu, tyrinėjančiu, dokumentinį kiną primenančiu stiliumi. Hibridiniai, nuo realybės siužetų atsispiriantys Pedro Costa’os filmai pelnė ne vieną tarptautinių kino festivalių prizą. Jo filmas „Kaulai“ („Ossos“, 1997 m.) buvo rodytas ir apdovanotas Venecijos kino festivalyje, o „Vandos kambarys“ („No Quarto da Vanda“, 2002 m.) pelnė garbingą „Metų užsienio sineasto“ prizą Kanų kino festivalyje. Lietuvoje pernai buvo rodytas Pedro Costa’os naujausias filmas „Arklio pinigai“.
„Skalvijos” kino akademija yra skirta kinu besdomintiems 9-12 klasių moksleiviams. Vieni mokosi kurti vaidybinį, kiti dokumentinį kiną. Dar kiti gilinasi į kino teoriją ir analizę, o nuo praėjusio metų rudens suburtų jaunųjų kino programų kuratorių kursas gilinasi į kino repertuaro sudarymo ypatumus.
Šis kursas dalyvauja tarptautiniame kino edukacijos projekte „Moving cinemas“, kurio tikslas kurti stiprų ryšį tarp kino ir jaunų žmonių, suteikti jiems galimybę tapti savarankiškais žiūrovais ir ugdyti jautrią ir aktyvią publiką, gebančią vertinti ir priimti įvarius kinematografinius kūrinius.
