Canetti, minia ir šokio galia

Nuotraukos: fashiongonerogue.com

Pateikiu jums Elias Canetti, kasdienės kalbos filosofo, šokančios masės (kurią jis vadina ritmine, arba trūkčiojančia mase) sampratą:

„Priemonė jai atsirasti buvo pirmiausia kojų ritmas. Kai eina daug, einama kartu. Skubūs žingsniai prisideda prie kitų ir kelia didelio žmonių būrio įspūdį. Šokdami žmonės niekur nejuda, jie lieka toje pačioje vietoje. Šokio žingsniai nenuaidi, o yra kartojami ir tam tikrą laiką esti vienodai girdimi ir gyvi. Mažėjant šokančiųjų skaičiui, didėja šokio intensyvumas. Juo stipriau trypiama, juo daugiau atrodo šokėjų. Visus aplink esančius žmones šokis traukia ir tol nesiliauja traukęs, kol šokėjai nenurimsta. Kas tik gyvena netoliese ir išgirsta šokį, tuoj pat ateina ir pasilieka su šokančiaisiais. Būtų natūralu, kad prisidedančiųjų vis daugėtų. Bet kadangi niekas nebeateina, šokėjams, kurių skaičius ribotas, tenka daugėjimą imituoti. Jie juda taip, tarsi jų vis daugėtų. Susijaudinimas stiprėja ir greitai virsta siautuliu.

Tad kaip šokėjai kompensuoja tai, ką praranda nustojus didėti jų skaičiui? Svarbu, kad visi darytų tą patį. Kiekvienas ima trypčioti ir kiekvienas viską daro taip pat. Kiekvienas mostaguoja rankomis ir kraipo galvą. Dalyvių lygiavertiškumas išsiskaido į kūno dalių lygiavertiškumą. Visa, kas žmogaus organizme gali judėti, pasidaro savarankiška: kiekviena koja, kiekviena ranka ima gyventi tarsi pati sau. Visos pavienės dalys atlieka joms būdingus judesius. Jos yra arti viena kitos, dažnai susiliečia. Tokiu būdu prie jų lygiavertiškumo prisideda tankis: tankis ir lygybė pasidaro vienas ir tas pat. Galiausiai šoka vienintelė būtybė – su penkiasdešimčia galvų, šimtu kojų ir šimtu rankų, ir visos tos kūno dalys daro tą patį ir tuo pačiu tikslu. Pasiekė aukščiausią susijaudinimo laipsnį, šitie žmonės tikrai jaučiasi kaip vienas kūnas, ir tik fizinis nuovargis juos įveikia.“

Šioje savo prieš pusę amžiaus pasirodžiusioje knygoje rašytojas kaip šokio pavyzdį pateikia maorius bei jų haka – karo šokį. Šiandieną jį išvysti gali kiekvienas užsigeidęs, tačiau tuo metu tai buvo ne tik egzotiška sensacija ar draugo įspūdžiai iš tolimos kelionės, bet ir iš tiesų baimę ir siaubą keliantis reginys. Išsirengę haka šokėjai privalo griežtai laikytis dainos teksto, ritmo bei identiškai atkartoti vedlio judesius – trypti, šokinėti, iškreipti veidą kuo įspūdingesnėmis, įtaigesnėmis ir grėsmingesnėmis grimasomis. Toks vieningas šokis iš tiesų baugindavo stovinčius priešais.

O čia – šokantys supermodeliai. Savaime suprantama, skirtingi judesiai bei visiškai kitoks už šokio slypintis kultūrinis bagažas, bet taip pat įtaigu, ar ne?

Šokis – keista kalba, radusi savo nišą ir mados fotografijoje. Štai nemaža galerija – skanių vaizdų! P.s. ką šokate Jūs?

Visas nuotraukas galite peržiūrėti galerijoje:

[Show as slideshow]