Kadrai iš filmo „Kopa“ ©
Balandžio 6, 13 ir 27 dienomis „Skalvijos“ kino centras kviečia iš naujo įvertinti 1984-aisiais sukurtą Davido Lyncho filmą „Kopa“. Tai pirmoji Franko Herberto kultinio romano ekranizacija, kuri, nors ir sulaukusi kritikos, per keturis dešimtmečius įgijo kultinį statusą.
Ambicingas projektas, tapęs iššūkiu
Po sėkmės su filmais „Trintukagalvis“ (1977) ir „Žmogus dramblys“ (1980), Lynchui buvo pasiūlyta režisuoti trečiąją „Žvagždių karų“ dalį, tačiau jis pasirinko „Kopą“. Filmavimas vyko Meksikoje, o kūrybiniame procese dalyvavo daugiau nei 1 700 žmonių. Tačiau jau netrukus režisierius suprato, kad susidūrė su didelio biudžeto kino industrijos apribojimais, kurie neleido jam iki galo įgyvendinti savo vizijos.
Montažo košmaras ir kritikos lavina
Pirminis filmo variantas truko penkias valandas, tačiau studija pareikalavo jį sutrumpinti iki dviejų valandų ir 17 minučių. Lynchas neteko teisės į galutinį montažą, o rezultatas buvo chaotiškas ir neatitiko nei knygos gerbėjų, nei kritikų lūkesčių. Pats režisierius filmo išsižadėjo, tačiau, nepaisant neigiamos reakcijos, „Kopa“ vėliau sulaukė dėmesio kaip savitas, vizualiai įspūdingas mokslinės fantastikos kūrinys.
Ką apie filmą sakė jo kūrėjai?
Rašytojas Harlanas Ellisonas gyrė Lyncho viziją, o pats F. Herbertas pripažino, kad nors filmas neatitiko jo lūkesčių, jame išliko dalis jo sukurtų dialogų ir atmosferos.
Nepaisant „Kopos“ nesėkmės, Lynchui ši patirtis tapo svarbia pamoka. Po poros metų jis sukūrė „Mėlyną aksomą“ (1986), kuris pelnė jam „Oskaro“ nominaciją ir sugrąžino kūrybinę kontrolę.
Filmo peržiūrose dalyvaus kino kritikai ir mokslinės fantastikos entuziastai. Balandžio 6 d. ir 27 d. filmą pristatys Dmitrijus Gluščevskis, o balandžio 13 d. apie „Kopos“ reikšmę kalbės rašytojas Gintautas Kęstutis Ivanickas.
„Kopa“ yra dalis „Skalvijos“ kino centro vykdomo klasikos rodymo ciklo, kuris nuo 2014 m. nuosekliai supažindina Lietuvos žiūrovus su svarbiausiais kino istorijos kūriniais. Projektą finansuoja Lietuvos kino centras, o „Kopos“ seansų partneris – leidykla „Kitos knygos“.
