Penktadienio vakarą Kauno kino teatro „Romuva“ salė virto erdve madai. Čia vietoj filmo stebėjome Kauno technologijos universiteto organizuotą renginį „Dizaino dienos“, kurio metu jaunieji kūrėjai ne tik pristatė savo darbus, tačiau ir rungėsi dėl geriausiojo vardo.
Renginį stebėjusi mados ekspertų komisija su dizaineriu Seržu Gandžumianu priešakyje savo favorite išrinko Melitos Rus ir Marijos Valeškaitės kolekciją „INK“. Garso takeliui pasirinkusios mokyklos skambučio motyvą ir gana drąsiai skambančią Zebra Katz „Ima Read“ dainą, jaunosios kūrėjos podiumą užtvindė mokyklos atmosfera. Drabužiai išsiskyrė netradiciniais audiniais ir siluetais, o konceptualūs akiniai bei gera atlikimo kokybė buvo tai, ką komisija laikė stipriosiomis kolekcijos pusėmis.
Fotografas: Karolis Kveselis / © SwO
Dar dvi kolekcijos laimėjo specialiuosius prizus – tai Evelinos Kovalenkinaitės avangardo prieskonį turinti kolekcija „MOrengia“ ir Viktorijos Dronišinec kolekcija „Pasiklydusi mūza“, kurios stilistika priminė origami lankstinius.
Renginio metu taip pat pademonstruota ir konkurse nedalyvavusi parodomoji Redos Kriščiūnaitės 2014-ųjų metų pavasario/vasaros kolekcija, kuriai pasirinkti lengvi lininiai audiniai ir plazdantys siluetai.
Net ir komisijos neįvertinti būsimieji dizaineriai nenusileido laimėtojams savo idėjomis ir darbais. Erika Jankauskaitė savo kolekcija „Second hand shop“ norėjo parodyti, jog kurti galima nebūtinai iš naujų ir brangių audinių. Derindama džinsinį audinį ir trikotažą, siūdama vieną medžiagos gabalą prie kito studentė sukūrė jaunatvišką kolekciją, kurią demonstravo savimi pasitikintys ir drabužiais besimėgaujantys modeliai.
Įsimenanti buvo ir Justinos Snow kolekcija „Pėdsakai“. Tai – dekoratyvūs drabužiai, kurie puikiai parodė, jog jaunoji kūrėja jau turi išsiugdžiusi asmeninį, atpažįstamą braižą.
Spalvomis kino teatro salę nudažė Ieva Užkuraitė, pristačiusi kolekciją „Ji iš cirko“, kuri išsiskyrė eklektiškais deriniais, spalvingų raštų, ornamentų bei aksesuarų gausa.
Pakankamai ryški kolekcija buvo ir Rimantės Rimgailaitės „The Millenium Lady“. Aukso spalvos detalės, moters–jojikės įvaizdis ir garso takelis, kuriam pasirinktas arklių žvengimas buvo bandymas atspindėti Aukso amžiuje gyvenusius žmones. Nors muzikinis fonas buvo šiek tiek perdėtas, tačiau pati kolekcija – labai vientisa.
Konkurse buvo galima pastebėti vieną tendenciją, – su įkvėpimo šaltiniais jaunieji kūrėjai mėgsta persistengti. Vieni bandė gelbėti pasaulį nuo globalinio klimato atšilimo, kiti – priminti jau kiek trivialias žmogaus, technologijų pasaulio gyventojo, problemas. O iš dizainerio Seržo Gandžumiano komentarų pertraukų metu galima buvo suprasti, jog kai kurioms kolekcijoms buvo pasirinktos kiek per snobiškos idėjos, o ir dizaineriai kartais tiesiog nepajėgė savo koncepcijos išpildyti iki galo bei sujungti visko į bendrą, harmoningą visumą.
Be to, stebint renginį, norėjosi daugiau paprastumo, ir galvoje besisukantis „less is more“ retai šmėkstelėdavo ant podiumo. Tik kelios minutės rampų šviesoje, o tokia lavina neatsijotų dizainerių idėjų! Makiažas, piešiniai ant veido, šukuosenos, kuo aukštesnės platformos ir noras padaryti kuo išskirtinesnį spektaklį. Aukštai išsikelti kartelę yra gerai, tačiau vis tik norėtųsi, kad jaunieji dizaineriai perfiltruotų savo užmojus ir, prieš siųsdami kolekciją ant podiumo, ją apšlifuotų ir išgrynintų tiek stilistine, tiek idėjine prasme.
Pabaigai galėčiau pasakyti, kad renginys buvo jaukus mados mylėtojų susibūrimas, kurio atmosferą sušildė dar ir dainininkės Renatos Novo balsas. Nors „Dizaino dienos“ yra vis dar ieškančių savo estetikos būsimųjų dizainerių pasirodymas, tačiau peršasi išvada, jog jei kūrėjai eis panašia kryptimi, ateityje turėsime iššūkių nebijančią ir drąsią naująją dizainerių kartą.
