Galima ilgai ir gan nuobodžiai svarstyti, kelerius metus iš eilės reikia organizuoti renginį, kad prie jo pavadinimo pelnytai galėtų puikuotis prierašas „tradicinis“. Gal mažiau nuobodžiai, bet dar ilgiau užtruktų svarstymai apie tai, kaip tos tradicijos įsišaknija ir daro įtaką kiekvienam iš mūsų. Šį kartą kalba eina apie dizainą, kuris iš kauniečių bei miesto svečių gyvenimų bando „pasiskolinti“ pirmąją gegužės savaitę. Ir taip jau šeštus metus iš eilės.
Nuotrauka – DIZAINO SAVAITĖS archyvas
DIZAINO SAVAITĖ – vienintelis tokio masto dizaino festivalis Lietuvoje, pirmą kartą surengtas 2006 metais. Tradiciškai pirmąją gegužės savaitę jau net šeši Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Telšiai ir Anykščiai – pasineria į dizainerišką fiestą, kurios metu svečiai kviečiami susipažinti su šalies bei užsienio dizaino lauko tendencijomis, o dalyviai – pristatyti naujausius darbus kūrybiškai ir smalsiai festivalio auditorijai.
Pagrindinius festivalio DIZAINO SAVAITĖ 2017 renginius Kaune gegužės 1–7 dienomis šiemet vėl rasite po vienu stogu – viename įspūdingiausių Kauno tarpukario pastatų. „Pienocentro“ rūmai anksčiau tarnavę kaip parduotuvė, užkandinė, kirpykla, biurai ir butai 2017 metų gegužę kvies paaštrinant savo pojūčius: „Viena iš mūsų misijų yra lavinti ar net tam tikra prasme treniruoti vartotojų skonį, jų sąmoningumą“, – sako šių metų festivalio Kaune atstovė Rugilė Raudytė.
„Mes sąmoningai formuojame realius poreikius, auginame naują kartą žmonių, o kartu auga ir vietos valdžia, pastebimas vis didesnis dėmesys, geranoriškumas projektams, kurie grindžiami savanoriška veikla ir dažniausiai neneša jokio pelno. Sąmoningumą pamatuoti sunku, bet galėčiau patvirtinti, kad viskas juda labai gera linkme“, – pozityvumo nestokoja festivalio Kaune organizatorius Giedrius Bučas.
Šiais metais festivalio metu Kaune pamatyti ir pajusti išties bus ką – nuo konceptualių išmaniųjų platformų dizaino projektų iki interjero dizaino studentų baigiamųjų darbų. Nuo interaktyvios betono ekspozicijos iki tyliai snaudžiančių, jau kažkur matytų daiktų. Nuo lietuviško maisto tapatybės kvapo iki garsių žmonių hologramų ir minčių apie tapatybę. Ir ne tik Lietuvos, o ir Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos. Visa tai – kūrėjų darbuose, meninėse instaliacijose, pojūčių kambariuose, grafikos darbuose ir visame kame, kas telpa tokioje svetingoje sąvokoje DIZAINAS. Ir nors daiktus vis rečiau kala vinimis, bet Kaune galima išskirti šias, be kurių jau sunkiai įsivaizduojame didžiausią dizaino festivalį Lietuvoje:
1. Įspūdingi pojūčių kambariai „Pienocentro“ rūmuose;
2. Pristatymai, seminarai ir parodos interjero salonuose mieste bei dizaino specialybių mokyklose;
3. Specialus festivalio meniu miesto baruose ir kavinėse;
4. Ypatingais festivalio akcentais pasipuošę jaunųjų dizainerių darbus eksponuojančios vitrinos miesto centre;
5. Lietuviškų prekių ženklų mados mugė „KODAS | 477“.
