Nuotraukos: D. Barkauskaitės asmeninis archyvas
Dizainerė Dominyka Barkauskaitė apibūdina dizainą kaip mažąją architektūrą. Tai sritis, kurioje mergina gali išreikšti savo idėjas vizualiame formate. Jos darbuose galima įžiūrėti išlaikytą gamtos prisilietimą, natūralumą. Mergina teigia, kad svarbiausia produkto dizaine yra funkcionalumas, kuris diktuoja objekto visumą bei panaudojimą. Dominyka buvo įvertinta „Jaunojo dizainerio prizo 2015“ apdovanojimuose ir įrodė, jog eina tinkama linkme.
Labas, Dominyka! Kaip trumpai galėtum prisistatyti auditorijai, kuri dar nėra susipažinusi su tavo darbais, kūryba?
Esu Dominyka – jau pusę metų dizaino bakalaurą turinti kūrėja.
Ar visą laiką svajojai būti dizainere, ar tai tiesiog sudėliojo pats gyvenimas?
Vaikystės žodyne dar nebuvo tokio raktažodžio kaip dizainas, bet tyrinėtojos, archeologės specialybės skambėjo puikiai. Tačiau jokio senovinio lobio neatradau, todėl užsispyriau ką nors išrasti. Po galybės Lego ir plastilino konstrukcijų sekė kompozicijos pradžiamokslis ir puikūs architektūros kursai, kurie nuvedė iki mažosios architektūros – dizaino.
Kiek laiko jau dirbi produktų srityje?
Be 4 studijų metų, dirbu jau 7 mėnesius
Produkto dizainas ir baldų dizainas – kuo šios sritys skiriasi?
Aš baigiau produkto/daiktų dizaino specialybę. Ši sritis apima daug – nuo suvenyro iki baldų ir jachtų. Baldų dizainas yra produktas su aiškia specifika.
Kuri iš jų yra artimesnė pačiai?
Įvairovė padeda atrasti gražiausius dalykus. Dar neturiu aiškios krypties – nors esu baldžiaus dukra, galbūt kažkada paseksiu ir tėčio pėdomis (šypsosi).
Kas yra svarbiausia, projektuojant objektą, kuriant baldą?
Funkcionalumas.
Daug kas teigia, kad įkvėpimas yra būtinas dizaino srities atstovams. Iš kur jo semiesi?
Iš aplinkos stebėjimo. Įkvepia įvairiausi, sunkiai apibendrinami reiškiniai – muilo burbulas, pašiurpusi oda klausant geros muzikos, laikinumas, laimingi arba nelabai laimingi žmonės… ir visuomet noras sužinoti, kodėl.
Tavo darbai minimalizmu su skandinaviško dizaino užuominomis. Į kokią stilistiką yra krypstama?
Siekiu supaprastinti baldus ar namų interjero detales tam, kad aiškiau atsiskleistų funkcija, kuri pati dažniausiai ir padiktuoja objekto pateikimą. Studijų metų projektuose vyrauja minimalumas, tačiau visuose yra užslėpto žaismingumo. Visuomet kurdama noriu pridėti gyvybės erdvei, kurią daiktas perteikia per tam tikrus pojūčius ir judesius: kėdės supimąsi, garso kolonėlės pulsavimą.
Kuri proceso dalis jaudina ir domina labiausiai – idėjos generavimas, paieškos, kūrimas, o gal galutinis rezultatas?
Pradžia bene svarbiausia – tai idėjų generavimas ir paieškos. Labai mėgstu išskaidyti daug variantų, tuomet geriau suprantu, kuris kelias yra tinkamesnis tikslui pasiekti. O jei stipriai įsitraukiu į pradinį procesą, džiugina ir rezultatas.
Kas slypi už ženklo MINIK design pavadinimo?
Minik – mano vardo trumpinys.
Keli tavo darbai, tokie kaip „BOUBBLE LISHIOUS raft concept“ ar „SMILGELĖS / BENTGRASS air filter concept“ asocijuojasi su gamtos tematika, pasižymi organinėmis formomis. Ar kurdama remiesi gamtos įvaizdžiais, simbolikomis?
Remiuosi gamtiniais reiškiniais, nes jie puikiai atsako į daugumą klausimų, o minėtuose objektuose labai tiesiogiai. Oro filtro konceptas „smilgelės“ yra vasarinės ryškios pievos perkėlimas į užterštą miestą, nes kartais ir estetika gali gaivinti ir „valyti“, ne tik filtrai. Burbulinis plaustas su poilsio zona viduje lengvai, nerūpestingai plūduriuoja ežero paviršiumi.
Vienas tavo projektų pasižymi itin žaismingu pavadinimu – „VAFLIS / WAFER“. Kaip gimsta tokie kūrybingi pavadinimai?
Turbūt bemiegė naktis 1 kurse sužadino tokį kūrybiškumą (juokiasi)! Užduotis buvo sukurti kartoninį baldą, tad maniškis „vaflis“ gaminamas iš kelių klijuotų kartono lakštų. Tai ekonomiškas, lengvai gaminamas ir sandėliuojamas sezoninis gultas. Pvz., puikiai tinkantis festivaliui.
Kokias medžiagas, technikas naudoji kurdama?
Labai žavi minimalių sąnaudų produktai, todėl mėgstu harmoningas medžiagas, kurios tarnauja žmogaus vartojimo amžių ir gali sunykti arba būti perdirbtos, kai nebėra reikalingo. Dievinu medieną, jos kvapą, atspalvius ir ypatingai šios medžiagos kaitą bėgant laikui.
Kas priimtiniau – bendradarbiauti su kitais ar dirbti savarankiškai?
Mano būdui reikalingas tiek individualus darbas, tiek darbas grupėje. Tiesiog kartais dirbdama viena per stipriai įninku, tuomet sunku atsitraukti ir įvertinti situaciją iš šalies. Tad labai sveika padirbti su kitais arba klausti nuomonės.
Ar kurdama atsižvelgi į vartotojiškumą? O gal priešingai, kaip tik laikaisi nuomonės, kad produktų kūrimas turi pasižymėti vienetiniu dizainu?
Ligi šiol esu kūrusi objektus su funkcija tiesioginiam naudojimui. Produkto dizainas tolygus dizainui, skirtam vartojimui. Vienetinis dizainas jau yra meno kūrinys.
Ar yra kokia kita meno sritis, kuri priverčia jaustis taip pat, kaip ir projektuojant ir kuriant baldą?
Rūšiavimas ir perdirbimas. Jau įsigijau siuvimo mašiną. Prisisiųsiu daug maišelių, kurie pakeis vienkartinius, einant apsipirkti. Noriu pradėti atsakingai rūšiuoti ir atsisakyti plastmasinių pakuočių ir įpakavimų. Čia didelis menas, mažindama bent jau savo asmeninės taršos kalnelį jaučiuosi ir gyvenu šviesiau.
Kaip ją vertini dizaino situaciją Lietuvoje?
Situacija labai greitai keičiasi. Dabar atrodo, kad kas trečias Facebook paskyroje kuria tinklapį savo dizaino objektams. Prieš keletą metų to buvo kur kas mažiau. Mūsų kaip dizainerių pareiga yra išlaikyti Preciziką, o ne kiekybę, kad mūsų lietuviška prekė nenuvertėtų.
Kokį geriausią patarimą esi gavusi ir ką patartum jaunajai kartai?
„Gyvenimas ir taip sudėtingas, nekomplikuok jo dar labiau.“ Manau, kad šią frazę esu girdėjusi filme, o gal ir pati susikūriau. Tad mano moralas sau ir kitiems: išmokti nekomplikuoti, kad mažiau tektu konfliktuoti (juokiasi).
Gražu :>