Nuotraukos: www.skalvija.lt
SwO kviečia lietuviško kino mylėtojus į kino klasiko Gyčio Lukšo filmų retrospektyvą gegužės 17-22 d.
Retrospektyvoje – šeši režisieriaus filmai: Mano vaikystės ruduo“ (1977), „Vasara baigiasi rudenį“ (1981), „Vakar ir visados“ (1984), „Žalčio žvilgsnis“ (1990), „Mėnulio Lietuva“ (1997), „Duburys“ (2009).
Dauguma jų bus rodomi iš kino juostos. Įėjimas į seansus yra nemokamas. Lietuvių kino klasikas Gytis Lukšas kviečia į jubiliejinę filmų retrospektyvą „Skalvijos“ kino centre. Nuo gegužės 17 d. kino ekrane bus parodyti 6 režisieriaus filmai: „Mano vaikystės ruduo“ (1977), „Vasara baigiasi rudenį“ (1981), „Vakar ir visados“ (1984), „Žalčio žvilgsnis“ (1990), „Mėnulio Lietuva“ (1997), „Duburys“ (2009). Daugiau nei 4 deš. kinui atsidavęs menininkas sako, kad galbūt nesukūrė kelių filmų, kurių labai norėjo, bet jo filmografijoje nerasi nė vieno, kurio jis nebūtų norėjęs kurti.
Retrospektyva rengiama kartu su Lietuvos kino centru ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga. Įėjimas į seansus nemokamas. Didžiąją dalį filmų G. Lukšas sukūrė dar sovietmečiu, neretai įkvėpimo semdamasis iš lietuvių literatūros klasikų – Romualdo Granausko, Juozo Apučio, Sauliaus Tomo Kondrato, Kazio Sajos, Marcelijaus Martinaičio, Sauliaus Šaltenio. Kaip teigia režisierius, šie kūriniai labai stipriai atliepė jo paties mintis, būseną ir jausmus, sukėlė didelį rezonansą jo sieloje.
Retrospektyvą pradės lietuvių papročius rekonstruojantis dokumentinis filmas „Vakar ir visados“. Filme matome, kaip atliekamos tradicinės apeigos, kaip švenčiamos sezoninės šventės, skamba lietuviškos dainos, skaitomos poeto Marcelijaus Martinaičio eilės. Seansą pristatys pats režisierius.
Kitą dieną „Skalvijos“ žiūrovai kviečiami žiūrėti vieną subtiliausių ir geriausių G. Lukšo filmų „Mano vaikystės ruduo“, sukurtą J. Apučio novelių motyvais. „Apie šį filmą kaip ir nėra ką pasakoti. Baisu prisilytėti prie jo subtilaus meninio audinio ir kažką sugriauti. Tai ramus, labai paprastas filmas. Jo tauri ramybė yra užburianti“, – teigė kino kritikas Saulius Macaitis, pridurdamas, kad filme kiekvienas gali atpažinti tam tikrą savo gyvenimo – jaunatviško romantizmo – periodą.
„Mano vaikystės ruduo“ neretai gretinamas su kita psichologine G. Lukšo drama „Vasara baigiasi rudenį“. Pasak S. Macaičio, abiejų veiksmas rutuliojasi to meto lietuvių kaime, abu nagrinėja specifinę nacionalinę dorovės sampratą, o pasitelktas intymumas verčia žiūrovą ieškoti sąsajų su savo gyvenimu. Ryškius vaidmenis sukūrė Vaiva Mainelytė, Valentinas Masalskis bei Algimantas Masiulis.
„G. Lukšas labai laiku užfiksavo jau merdinčią, bet tada dar egzistavusią vienkiemių, mažyčių švarių miestelių Lietuvą, kuriai lemta dingti ne vien socialine, bet ir moraline prasme“, – sakė kino kritikas. „Žalčio žvilgsnis“ – tai filosofinis pasakojimas apie nusikaltimą ir bausmę, sukurtas pagal S. T. Kondroto romaną. Žiaurus plėšikas Meižis leidžia paskutinę naktį kalėjime. Artėjant mirties bausmei jis atskledžia tragišką savo gyvenimo istoriją kalėjimo prižiūrėtojui.
Tragikomiška istorija pasakojama filme „Mėnulio Lietuva“, kurio veiksmas rutuliojamas viename Lietuvos pokario miestelyje. Čia vieni tarnauja sovietų okupantams, kiti kovoja už tėvynės laisvę, laukdami pagalbos iš Vakarų. Nepaisant skirtingų stovyklų visi įsimyli jauną mokytoją Angelę, kurią meistriškai suvaidino aktorė Dalia Michelevičiūtė.
Naujausiame G. Lukšo filme „Duburys“ – sovietinės santvarkos pažymėtas dramatiškas likimas: iš kaimo atvykusio žmogaus pastangos įsitvirtinti mieste ir kabintis į gyvenimą. Filmas sukurtas pagal Romualdo Granausko to paties pavadinimo romaną.
Režisierius baigė Valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje, kine debiutavo su novele „Telefonas“ (iš trijų novelių filmų ciklo ,,Linksmos istorijos“). Nuo 1991 m. vadovauja Lietuvos kinematografininkų sąjungai. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, pelnė LDK Gedimino ordiną – Riterio kryžių.
