Nuotraukos – muzikantų asmeninio archyvo ©
Dvi upės. Dvi tautos. Du genetiniai kodai. Dvi dainos. Viena melodija.
Unikalus dvitautis tradicinės muzikos koncertas. Spalio 5 d. Kompozitorių sąjungoje – Vilniuje, Spalio 6 d. Sinagoga Studio – Kaune. Išskirtinė galimybė išgirsti skirtingų tautų muzikinius skambesius, susijungimus, tapsmą vieninga, skirtumus paverčiančia privalumais muzika.
Pasirodyme persipins buriatų tradicinės muzikos skambesys, gerklinis dainavimas bei senoji baltų muzika. Atlikėjai nebijodami improvizacijos siekia kurti naują, dviejų tautų išgyvenimus, tradicijas perteikiantį stilių. Puoselėdami jautriausius leitmotyvus apjungs skirtingus, amžių išmintį sukaupusius muzikos garsus.
Laurita Peleniūtė – unikali Lietuvos dainininkė, folklorą sugebanti pateikti šiuolaikiškai ir patraukliai, savo balsu atskleidžianti protėvių paveldo kodą. Muzikantė, besigilinanti ir besidominti ne tik lietuvių, bet ir kitomis tautomis bei jų kultūra, savo kūryboje jungia skirtingų tautų muziką ir kalbas. Net 15 metų Laurita Peleniūtė dainavo žymiausioje Lietuvos folk roko grupėje Žalvarinis. Šiuo metu ją galima išgirsti atliekant įvairių tautų folklorą kartu su Marga muzika kolektyvu ar mokant sutartinių gelmės su Promočių giesmėmis.
Aleksandras Shono – buriatas, profesionalus tradicinės muzikos atlikėjas, senųjų legendų ir epų pasakotojas, etnologas. Tai gerklinio dainavimo meistras grojantis buriatų ir mongolų įvairiais tradiciniais instrumentais.
Tadas Dešukas – muzikantas, kompozitorius, aranžuotojas, smuiko virtuozas. Neleidžia sau apsiriboti vienu muzikiniu stiliumi. Aktyviai dalyvauja džiazo, elektroninės, populiariosios ir klasikinės muzikos projektuose tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Kolegos Tadą įvardija improvizacijos guru ir laiko neatsiejama kūrybos, ir gyvenimo dalimi.
Laurita, kaip gimė šis projektas? Koks buvo jo pirminis impulsas?
Esu labai didelė Sibiro tautų gerklinio dainavimo fanė, jau senai turėjau svajonę įrašyti kūrinį su Tuvių tautos muzikantais. Pažintis su Shono ir jo grupe įvyko kelionės į vieną iš festivalių metu. Apsikeitėme plokštelėmis ir grįžus į Lietuvą, ir paklausius plokštelės gimė idėja groti drauge. Paleidus šią mintį į erdvę ėmė klostytis lemiami žingsniai, sužinojau, kad grupė atvyksta koncertuoti į Rygą, tuomet tiesiog sėdau į naktinį traukinį ir išvažiavau į Rygą. Pamanėme, kad privalome įamžinti dainą, jei ne dėl kitų, tai bent jau dėl savęs. Viskas ėmė rutuliotis, mūsų požiūriai kūrybos ir atsidavimo muzikai prasme sutapo. Tai yra projektas, kuris suvienija panašias sielas.
Kokie muzikiniai bendrumai išryškėjo muzikuojant su Shono?
Tai, kad mums patinka panaši muzika, tai labai vienija mus kaip muzikantus bekuriant ir tautos mums galbūt ir yra svarbu, todėl, kad aš lietuvių folklore jaučiuosi geriausiai, jisai buriatų dainose. Mes esam labai panašūs žmonės ir mūsų labai panašios vertybės, aš kartais net pamirštu, kad jis yra iš krašto, kuris yra labai labai toli. Esam folkloristai žinom daug dainų ir mes galime atrasti daug panašių melodijų arba bent jau panašių tematikų, Yra daug motyvų, kokius simbolius slepia mūsų dainos ir tuo dalintis yra beprotiškai gera.
Apie ką kalba šis dvitautis muzikinis projektas?
Abu tikim, kad ta tauta kurioje gimėm yra mums šventa. Tikim, kad kiekviena tauta turi labai panašią melodiją. Dvitautiškumas mums yra natūralumas. Tai yra toks žaidimas, kurį mes nuolat žaidžiam ir, atrodo visiškai skirtingos tautos, bet mūsų mitologinės šaknys yra labai panašios.
