XX a. pradžioje mano motinos tėvai gyveno Anglijos miesto Lidso priemiestyje Bramlyje, Vakarų Jorkšyro grafystėje. Darbininkų klasei priklausiusi mano senelė dirbo šukuotinės vilnos audinių taisytoja Erdeilo fabrike Rodlyje netoli Lidso ir Liverpulio kanalo. Vienbutis namas, kuriame gyveno jos šeima ir kuris buvo įsispraudęs į sujungtų darbininkų klasės namų eilę, turėjo šaltą rūsį akmeninėmis sienomis. Kol nebuvo išrastas šaldytuvas arba jie buvo neįperkami, ši patalpa buvo naudojama kaip maisto sandėliukas. Antrojo pasaulinio karo metais namo rūsys buvo paverstas slėptuve nuo bombų. Pirmame namo aukšte buvo nedidelė svetainė ir virtuvėlė, o antrajame – du maži kambarėliai. Kiekviename name buvo įrengta palėpė ir berods pamenu savo motiną pasakojant, kad kažkuriuo metu visos jos buvo sujungtos tarpusavyje, kad gyventojai galėtų lengvai pereiti iš vienos palėpės į kitą. Mistikos šydu apgaubta palėpė saugojo pamirštas istorijas ir paslaptis tarsi nužengusias iš vaikiškų knygų ir pasakų: palovyje besislepianti pabaisa arba nepaprasti kraštai, į kuriuos patenkama per slaptas duris, magiški keliai ir kiti pasauliai. Palėpėje stovėjo didžiulė spinta pilna kadaise dėvėtų, bet jau pamirštų drabužių, rankomis siūtų suknelių – joms pasiūti reikalingi įgūdžiai jau seniai pamiršti; karo metais taupant perdarytų drabužių, kurių daugelis jau nebetinkami dėvėti. Tai buvo ankstesnių laikų ir žmonių atmintį saugantys drabužiai, apleisti ir dūlantys giliausiame kampe. Drabužių spinta atmintyje ir realybėje yra tarsi vaiduokliškas archyvas, kuris laukia, kada prasivers, kad „mus baugintų, šiurpintų, o galbūt netgi paguostų“ (Stallybrass 2016, 72[1]). Šie drabužiai pasakoja nujautimo ir artumo persmelktas istorijas, bylojančias apie prabėgusius gyvenimus, patirtus per regėjimą, lytėjimą ir kvapus. Palėpėje stūksojo didelė lova, papuošta dygsniuotomis, rankomis siūtomis ir nertomis lovatiesėmis. Kosmetinis staliukas buvo nukrautas senus laikus menančiais, pamirštais, paslaptingais daiktais; daiktais, kurie pasakoja istorijas; senomis šukomis, nešiojamais veidrodėliais, bateliais, dekoruotomis medinėmis dėžutėmis ir senų nuotraukų dėže, tarsi efemeriškus praeities vaiduoklius saugančia sustabdytas akimirkas. Šie vaizdai dabar saugomi tolstančiuose mano vaikystės prisiminimuose. Tarsi nužengę iš sapnų, šie objektai kelia pasąmoningas asociacijas, iššauktas analogijų žaismo. Jame susipina atmintį žadinančių formų sinestetiniai potyriai; tai tarsi praeityje ištirpę plūduriuojantys takių prisiminimų vaizdiniai.
Projektu „Galingi šnabždesiai“ siekiama praeitį sužadinti dabartyje, prikelti prisiminimus pasitelkiant vaizdinius ir interaktyvius garso kūrinius, kuždančius apie praeitį; per audinių pluoštų gležnumą atskleisti nykstančios atminties laikinumą. Šiuo projektu autorius tyrinėja praradimo persmelktus asmeninius prisiminimus ir post-atminties fantasmagoriją.
Robas Burtonas (Jorkas, Jungtinė Karalystė) – vizualiojo meno kūrėjas ir mąstytojas, savo darbuose tyrinėjantis atminties, praradimo ir virsmo temas, kurias atskleidžia pasitelkdamas audinių pluoštus, audinių kūrimą, spaudą, piešimą ir mišrią techniką. Robo Burtono tekstilės ir audinių pluoštų kūriniai peržengia disciplinų ribas ir užmezga konceptualų dialogą autoriui novatoriškai naudojant analogines, šiuolaikines bei naujai besivystančias technikas, technologijas ir kritinį mąstymą. Robo darbai neseniai eksponuoti tarptautinėse grupinėse parodose, bienalėse ir trienalėse JAV, Europoje, Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
[1] Stallybrass, Peter. Worn Worlds in Hemmings, Jessica. (ed.) 2015 The Textile Reader. London: Bloomsbury Academic, an imprint of Bloomsbury Publishing Plc.