Jau šią savaitę jubiliejinis, dvidešimtasis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) kino salėse pradės rodyti filmų programą, įvyks pirmi susitikimai su užsienio svečiais. Festivalis kismet atiduoda pagarbą kino istorijai svarbiems dokumentikos kūrėjams. Šiemet žiūrovų laukia Danièle Huillet ir Jeano-Marie Straubo filmų retrospektyva, kurioje – net 10 filmų, dauguma jų grįsti iškilių meno lauko asmenybių tekstais. Filmų programą papildo programos kuratorių paskaita.
Kadras iš filmo „Anos Magdalenos Bach kronika“ ©
Danièle Huillet ir Jeano-Marie Straub yra prancūzų kino kūrėjų duetas, nuo 1963 iki 2006 m. sukūręs dvi dešimtis filmų. Po Danièle mirties 2006 m., Jeanas-Marie nesustojo, kūrė filmus vienas. Šie filmai taip pat įtraukti į retrospektyvos programą. Dueto kūryba pasižymi griežtu, intelektualumą skatinančiu stiliumi ir radikalia politika. Nors abu buvo prancūzai, daugiausia dirbo už tėvynės ribų – Vokietijoje ir Italijoje. Retrospektyvoje rodomi filmai „Anos Magdalenos Bach kronika“ (1968), „Per anksti / Per vėlai“ (1982) bei trumpametražis „Istorijos pamokos“ (1972) yra laikomi vienais svarbiausių dueto darbų.
„Labai džiaugiamės galėdami pristatyti pirmąją Danièle Huillet ir Jeano-Marie Straubo darbų retrospektyvą Lietuvoje. Šios programos idėja gimė per vieną mudviejų pokalbį maždaug prieš metus, kai Jeanas-Marie dar buvo gyvas. Deja, po jo mirties 2022 m. lapkritį retrospektyvą tenka rengti in memoriam; kartu švenčiame dviejų didžiųjų politinės estetikos meistrų kūrinius“, – sako retrospektyvos sudarytojai, politikos filosofas Egidijus Mardosas ir Glazge gyvenantis kino kūrėjas ir kuratorius Rastko Novaković.
Kadras iš filmo „Fortinis Šunys“ ©
Kadras iš filmo „Istorijos pamokos“ ©
1933 m. Prancūzijos šiaurėje, Meco mieste, gimęs Straubas ir 1936 m. Paryžiuje gimusi Huillet susitiko studijų laikais. Karjeros pradžioje Straubas asistavo įvairiems režisieriams, o vėliau kartu su Danièle persikraustė į Vokietiją, vengdamas karinės tarnybos Alžyre. Ten Jeanas-Marie keletą metų gilinosi į Johano Sebastiano Bacho asmenybę, o Danièle ketino kurti etnografinius filmus, bet vis labiau ir labiau prisidėdavo prie vyro projektų. Pirmas jų filmas (18 min. trukmės), kurį išleido 1963 m., buvo pagrįstas vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Heinricho Böllo tekstu. 1968 m. Huillet ir Straubas išleido pirmąjį ilgametražį filmą apie Bacho muziką „Anos Magdalenos Bach kronika“. Nuo to laiko sukurdavo po filmą kas 2–3 metus.
Kuratorių atrinkti 5 trumpametražiai ir 5 ilgametražiai filmai aprėpia dueto kūrybą nuo pat pirmųjų projektų iki paskutinių darbų, kuriuos Jeanas-Marie užbaigė jau po Danièle’ės mirties. Filmai nukels į šalis, kuriose pora gyveno ir dirbo: Vokietiją, Italiją, Šveicariją, Prancūziją, Egiptą. Programa taip pat siekiama atspindėti kiek įmanoma įvairesnes intelektualinio pasaulio asmenybes, nuolat iškylančias Huillet ir Straubo kūryboje – Johaną Sebastianą Bachą, Bertoltą Brechtą, Arnoldą Schoenbergą, Cesare’ą Pavese’ą, Paulį Cézanne’ą, Friedrichą Hölderliną ir kitus.
Kadras iš filmo „Per anksti Per vėlai“ ©
Kadras iš trumpametražio filmo „Lotaringija!“ ©
Huillet ir Straub buvo politiškai angažuoti, atsidavę rėmė universalios emancipacijos idėją, ir kaip tik ši politinė nuostata iš esmės lėmė jųdviejų estetinius sprendimus ir inovacijas. Filmai, kuriuose pasisakoma už laisvę, lygybę ir teisingumą, gali būti laikomi intervencija į atitinkamų laikmečių visuomeninius ir politinius konfliktus.
Dueto kūryba sulaukė palankių vertinimų iš kino kritikų Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Nuo pat pradžių jie turėjo nemažai gerbėjų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Paskutinis bendras Straubo ir Huillet filmas „Quei loro incontri“ 2006 m. dalyvavo 63-iojo Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje. Festivalyje Straubas ir Huillet buvo apdovanoti specialiuoju prizu už savitą kino kalbą.
„Straubas ir Huillet gali nemažai pasiūlyti tiems, kas domisi dokumentinio kino forma ir tradicija. Filmuose kūrėjai visuomet naudoja tiesioginiai filmavimo metu užfiksuotus garsus, taip rodydami pagarbą tam tikrai vietai ir joje susiduriančioms priešpriešoms. Tekstus ir pasiruošimo darbų medžiagą jie naudoja apgalvotai ir žaismingai, derindami su archyvine medžiaga, todėl abu režisieriai gali būti laikomi eseistinės kino formos pradininkais. Nors filmai pasižymi aiškia kovinga pozicija, juose taip pat justi atvirumas ir dosnumas žiūrovui“, – teigia programos kuratoriai E. Mardosas ir R. Novaković.
Kadras iš trumpametražio filmo „Sezanas“ ©
Straub-Huillet duetas. Dimitri Haulet nuotrauka ©
Rugsėjo 26 d. 19 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje (Vasario 16-osios g. 8) vyks retrospektyvos kuratorių paskata „Daugiasluoksnės įtampos ir utopinės kibirkštys Danièle’ės Huillet ir Jeano-Marie Straubo filmuose“.
Paskaitoje bus pristatyti Straub-Huillet kūrybos metodai ir estetinė prieiga, politinio kino kūrimas pasitelkiant specifinį metodą dirbant su tekstais ir aktoriais, taip pat – kūrėjams svarbus gamtos ir kraštovaizdžio vaidmuo. Paskaita nemokama, ji vyks anglų k.
VDFF organizatoriai primena, kad pagrindinėje festivalio programoje bus rodomi kino meistrų Wernerio Herzogo, Claire Simon, Simono Chamberso, Nikolauso Geyrhalterio ir Alaino Gomiso darbai. Laukia dvi lietuviškos premjeros – Marato Sargsyano juosta apie probleminius paauglius „Bogdanas nenori namo“ ir debiutinis Živilės Mičiulytės filmas apie žurnalistų Dovydo Pancerovo bei Birutės Davidonytės darbą „Kabinetas“, eksperimentinės dokumentinės programos darbai ir daug įvairių renginių.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) yra seniausias tarptautinis dokumentinio kino festivalis Baltijos šalyse ir iki šiol vienintelis festivalis Lietuvoje skirtas vien kūrybinei dokumentikai. 20-asis VDFF vyks rugsėjo 21 – spalio 1 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje. Festivalį finansuoja Lietuvos kino centras, AVAKA ir Goethe’s institutas Lietuvoje.
